Kovo 5-ąją plungiškiai, kaip ir kitų savivaldybių gyventojai, rinko savo rajono valdžią – Savivaldybės tarybą ir merą. Būtų galima pajuokauti, kad dabartiniam merui Liberalų sąjūdžio atstovui Audriui Klišoniui trečias kartas nemelavo – mero postas iškovotas pirmame ture. Taigi rajono gyventojai savo valią jau išreiškė ir po dviejų savaičių pakartotinai į rinkimus jiems eiti nebereikės.
Analogiška situacija Rietave – iš pirmo karto meru išrinktas jau šešias kadencijas Savivaldybei vadovaujantis liberalas Antanas Černeckis.
Aktyvumas
Preliminariais duomenimis, Lietuvoje savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo 48,91 proc. rinkėjų. Plungės rajone – 46,89 proc. (13 460 rinkėjų) nuo 28 705 rinkimų teisę turinčių asmenų. Patys aktyviausi šiuose rinkimuose buvo Truikių rinkimų apylinkės rinkėjai – 52,58 proc. Pasyviausi šiais metais – Karklėnų rinkimų apylinkės rinkėjai: savo valią išreiškė tik 34,39 proc. balso teisę turinčių asmenų. Beje, lyginant su ankstesniais rinkimais, rajono gyventojų aktyvumas didesnis (2019 m. rinkimuose dalyvavo 43,78 proc. rinkėjų – aut. past.). Tiesa, ne visi atėjusieji rinko merą ar tarybą. Mero rinkimuose suskaičiuota 1,67 proc. negaliojančių biuletenių, tarybos – 3,29 proc.
Mero rinkimai
Šiais metais į Plungės rajono savivaldybės mero kėdę taikė rekordinis skaičius kandidatų – net devyni. Panašu, kad dvi kadencijas dirbęs meras liberalas A. Klišonis žmonėms įtiko – į mero postą jis išrinktas pirmame ture surinkęs 52,98 proc. palaikymo balsų (7 012 balsų). Prieš ketverius metus A. Klišonį savivaldos rinkimų pirmame ture palaikė 39,55 proc. rinkėjų. Didžiausias konkurentas išrinktajam merui šių metų kovoje buvo politinio komiteto „Vieninga Plungė“ kandidatas, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Jis, pelnęs 23,48 proc. (3 108) rinkėjų balsų, liko antroje vietoje.
Toliau eilės tvarka rikiuojasi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Adomas Zamulskis, surinkęs 6,08 proc. balsų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos
deleguotas Andriejus Stančikas sulaukė 5,9 proc. rinkėjų palaikymo, už Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatą Plungės rajone Joną Mockūną balsavo 2,88 proc. rajono rinkėjų.
Šeštas liko Lietuvos socialdemokratų partijos Plungės skyriaus lyderis Tadas Šetkauskis, sulaukęs 2,7 proc. rinkėjų palaikymo. Beje, šis kandidatas laimę bandė antrą kartą – prieš ketverius metus simpatiją jam išreiškė 3,97 proc. rajono rinkėjų.
Vienintelę kandidatę moterį Žemaičių partijos atstovę Ireną Stražinskaitę-Glinskienę palaikė 2,25 proc. rinkėjų.
Antrą kartą mero posto siekė ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) remiamas Arūnas Alšauskis. Tiesa, 2019 m. jis atstovavo Lietuvos centro partijai ir buvo surinkęs 3,56 proc. balsų. Šiemet šiam kandidatui skirtas 2,05 proc. palaikymas.
Paskutinis rinkimų kovoje dėl mero posto liko Lietuvos žaliųjų sąjungos deleguotas Genadijus Glikmanas, surinkęs 1,67 proc. balsų.
Kaip ir prieš ketverius metus, aktyviausiai A. Klišonį palaikė alsėdiškiai – už jį balsavo net 70,27 proc. rinkėjų. Mažiausiai palaikymo meras sulaukė Aleksandravo rinkimų apylinkėje: čia už jį atiduota tik 32,72 proc. balsų. Tačiau tai nestebina, nes aleksandraviškiai 36,42 proc. balsų atidavė I. Stražinskaitei-Glinskienei. Beveik visose rinkimų apylinkėse A. Klišonis pelnė daugiau nei pusės balsavusiųjų palaikymą.
Savivaldybės tarybos rinkimai
Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, naujosios kadencijos Plungės rajono savivaldybės taryboje rekordinį mandatų skaičių – net 12 – turės Liberalų sąjūdis (LS) (41,07 proc.). 6 mandatus (20,08 proc.) turės politinis komitetas „Vieninga Plungė“. Lyginant su prieš ketverius metus pasiektu rezultatu, liberalų mandatų skaičius išaugo 4 mandatais, „Vieningos Plungės“ sumenko 1 mandatu.
Trečiojoje vietoje su 3 mandatais (8,92 proc.) atsidūrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai. Rezultatai išties šokiruojantys: konservatorių naujoje kadencijoje bus perpus mažiau, nei yra dabar. Vienu mažiau nei ankstesnėje kadencijoje Savivaldybės taryboje bus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovų. Šiais metais jie gavo tik 2 mandatus (7,9 proc.).
Taryboje dirbs ir 2 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai. O tai dvigubai daugiau, nei buvo išrinkta 2019 m.
Be mandatų šioje kadencijoje liko Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Žemaičių partija, Lietuvos žaliųjų partija, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) ir Darbo partija.
Taigi reziumuojant Taryboje lieka dirbti tų pačių partijų ir politinio komiteto atstovai, kaip ir 2019 m.
Pirminiais duomenimis, Plungės rajono savivaldybės tarybos sudėtis būtų tokia: Algirdas Pečiulis, Žydrūnas Purauskis, Audrius Misiūnas, Artūras Urniežius, Rimantas Petkus, Česlovas Kerpauskas, Gediminas Stonys, Jurgita Latakienė, Alina Vičienė, Gintarė Drackienė, Arūnas Tamošauskas, Linas Ramanauskas (liberalai); Mindaugas Kaunas, Robertas Endrikas, Vida Bondauskienė, Liudas Skierus, Rimas Dužinskas, Viktorija Kaunienė („Vieninga Plungė“); Adomas Zamulskis, Julius Nekrašas, Giedrius Ramanauskas (TS-LKD); Andriejus Stančikas, Marijus Kaktys (LVŽS), Tadas Šetkauskis ir Ramūnas Lydis (LSDP).
Tarybos nario darbo pirmą kartą paragaus Ž. Purauskis, R. Petkus, G. Stonys, J. Latakienė, A. Vičienė, A. Tamošauskas, L. Ramanauskas, M. Kaunas, V. Kaunienė, G. Ramanauskas, R. Lydis.
Peržvelgę į tarybą mandatus iškovojusių partijų ir politinio komiteto palaikymo procentus matome, jog LS labiausiai palaikė Alsėdžių rinkimų apylinkėje balsavusieji – 61,81 proc. „Vieningai Plungei“ daugiausia balsų atidavė Prūsalių rinkimų apylinkės rinkėjai (29,33 proc.). TS-LKD atstovai didžiausio palaikymo sulaukė Platelių rinkimų apylinkėje (15,53 proc.), o Kulių rinkimų apylinkės rinkėjai savo simpatijas skyrė LVŽS (27,71 proc.). LSDP didžiausią palaikančiųjų būrį turi Stanelių rinkimų apylinkėje – už juos balsavo 14,86 proc. rinkėjų.
Jeigu mindaugas kaunas nebutu pryklausytas viciunam,tai jis butu išrinktas meru,bet deje viciunu hiebru nereikia plungeje