Dauguma medžiokle besidominčių plungiškių neabejotinai žino apie safario medžiokles, kuriose ne kartą dalyvavo verslininkas Mindaugas Bondauskis. Jis yra patiesęs net liūtą, o gegužės viduryje Kamčiatkoje paguldė dvi meškas.
Atstumas iki Kamčiatkos Petropavlovsko, į kurį turėjo nusibastyti mūsų šalies medžiotojai, bus apie 14 tūkstančių kilometrų. Paskui pusantros valandos skrydis (apie 100 km) vienu galingiausiu Rusijos sraigtasparniu Mi-8 į taigą. Be tokios technikos į meškų kraštą nepateksi.
„Ten jokios civilizacijos, jokiu telefonu nepasinaudosi. Gegužės vidurys, o sniego iki kelių, tačiau upės jau buvo ledus išnešusios. Medžioklės vietoje važinėjome sniego motociklais.
Iš žiemos miego guolių išlindusios meškos slampinėjo po kedrynus, palei upes, ieškodamos maisto.
Man įspūdį padarė ne vien meškos, bet ir medžioklės namelis, kuris buvo visai sukiužęs, nuo vėjų pasviręs, bet palėpėje kybojo džiovintos lašišos. Kolegos juokavo, kad „viešbutis“ penktos kategorijos, o iš tikrųjų – nulinės.
Tarp meškų gyvenau penkias dienas. Eini palei kedryną ar upę, tiksliau, per sniegus klampoji, pamatai šį plėšrūną ir slenki. Jų regėjau apie dvidešimt. Medžioklė panaši, kaip kad medžiojame stirninus sėlindami“, – įspūdžiais dalijosi M. Bondauskis.
Verslininko trofėjais tapo neeilinio dydžio meškos. Jų ilgis – apie 280 centimetrų. O medžioklės draugas Artūras patiesė net 305 cm ilgio mešką. Ji pasaulyje pagal dydį devinta. Artūro trofėjais jau yra tapusios devynios Sibiro karalienės. Tą mešką galėjo sumedžioti ir plungiškis. Tiesiog draugo kelyje būtent ji pasipainiojo.
Vyrai medžiojo ne tik meškas. Dar jų trofėjais tapo kurapkos ir akmeniniai kurtiniai. Jų teko paragauti. O štai meškos nevalgė nė vienas. Daugelis meškų serga trichinelioze, o ten, taigoje, veterinarijos gydytojo nėra ir mėsos nepatikrins. Aš Karelijoje esu ragavęs meškienos. Skonis kaip jautienos.
M. Bondauskis sakė, kad vienos meškos kailis taps kilimu, o iš kitos bus padaryta iškamša.