Šiandien suėjo lygiai metai, kai Ukrainoje prasidėjo karas. Rusijos veržimasis į svetimą šalį sugriovė tūkstančių gyvenimus: žmonės žuvo karo lauke didvyriškai gindami savo tėvynę nuo įsibrovėlių, žuvo neištrūkę iš bombarduojamų pastatų ar atsidūrę akistatoje su priešo kareiviais… Bėgdami nuo karo keliamo siaubo gimtus namus paliko tūkstančiai ukrainiečių. Dalis karo pabėgėlių prieglobstį rado mūsų šalyje. Atvyko jų ir į Plungę.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo praėjusių metų vasario, kai Ukrainoje prasidėjo karas, į mūsų šalį atvyko keliasdešimt tūkstančių karo pabėgėlių. Pastarųjų dienų statistika rodo, kad Lietuvoje jų registruota 74 585. Iš jų 45 099 – 18–64 metų asmenys, 19 558 – 6–17 metų vaikai, 6 180 – vaikai iki 6 metų, 3 748 – vyresni nei 65 metų asmenys.
Nuo pat įvykių Ukrainoje pradžios ir to momento, kai į mūsų šalį pradėjo vykti karo pabėgėliai, savivaldybėse buvo dėliojami žingsniai, kokią pagalbą būtų galima jiems teikti. Plungės rajono savivaldybėje už Ukrainos karo pabėgėlių pagalbos koordinavimą nuo pat pradžių daugiausia buvo atsakingas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas.
Šiandien, vertindamas karo Ukrainoje metus, M. Česnauskas sako, kad tiek pagalbos, kiek reikėjo prasidėjus karui, šiandien jau nebereikia. Nepaisant to, jos teikimas nėra nutrauktas. „Šiandien poreikiai yra kur kas mažesni, nes ir pačių ukrainiečių atvyksta gerokai mažiau nei pirmosiomis savaitėmis“, – pažymėjo jis. Pavaduotojas akcentavo, jog naujai į mūsų rajoną atvykstantys dažniausiai jau turi kur apsistoti. Vis dėlto Savivaldybė, iškilus būtinybei, turi kur apgyvendinti pabėgėlius: Plungės „Saulės“ ir Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijų bendrabučiuose.
Pagal poreikį tęsiamas maisto produktų dalijimas karo pabėgėliams, kuruojama Plungėje veikiančios atiduotuvės veikla. Pasak M. Česnausko, į Savivaldybę dažniausiai dabar kreipiamasi dėl informacijos norint išsiaiškinti karo pabėgėliams aktualius socialinius klausimus ir tai paprastai daro patys plungiškiai, kurie priglaudžia ukrainiečius.
„Atlikome pas mus gyvenančių ukrainiečių apklausą, ko jiems trūksta. Atsakymas buvo – mums nieko nereikia. Iš to turbūt galime daryti išvadą, kad pagalbą teikėme tinkamai, nes nuo pat pradžių nebuvo jokių nurodymų, taisyklių, finansavimo, kaip šiems žmonėms padėti. Plungiškiai labai svetingi ir draugiški. Per visą šį laiką neteko girdėti kažkokių nusiskundimų“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Plungės rajono savivaldybės duomenimis, mūsų rajone šiuo metu gyvena 485 ukrainiečiai. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose įsikūrę 48. Sausio 1 dieną savo švietimo įstaigose turėjome 97 vaikus iš Ukrainos (82 – bendrojo ugdymo mokyklose, 3 priešmokyklinukai ir 12 ikimokyklinukų).
Vasario 20 dienos duomenimis, Užimtumo tarnyboje pas mus registruoti ir bedarbio statusą turėjo 39 ukrainiečiai. „Sodros“ turima informacija, nuo praėjusių metų vasario 24 dienos įdarbinti 148 ukrainiečiai.
Kaip dabartinę situaciją Ukrainoje vertina patys ukrainiečiai?
Jelena Škurko:
– Deja, bet manau, kad karas Ukrainoje dar greit nesibaigs. Metai jau praėjo… Iš pradžių visi tikėjomės, kad tiek neužsitęs, todėl ir palikę savo šalį manėme, kad po kelių mėnesių sugrįšime. Norisi namo, labai norisi, tačiau tos laukimo nuotaikos pradeda po truputį apleisti ir stengiamės pradėti tiesiog gyventi čia, nebegalvodami kasdien apie sugrįžimą. Bet kai tik karas pasibaigs, žinoma, išvyksime, nors jau dabar sulaukiu bendradarbių ir pažįstamų klausimų, kad gal liksiu. Žinote, labai vertinu, ką čia gavome, kaip mus priėmė. Juk visiškai svetimas žmogus užleido mums savo namus, kolegės darbe labai draugiškos, stengėsi pagelbėti rūbais, skanesniu kąsniu, kaimynai mūsų nuostabūs – dėmesys, kuris mums teko, tikri labai graudina ir yra malonus. Svetimi žmonės mums tokie artimi tapo! Jaučiame rūpestį, nesitikėjau, kad taip gali būti. Tiek daug mums nepažįstamų žmonių yra geri, gal tik porą kartų per tą laiką, kol gyvenu Plungėje, sutikau labiau priešiškai nusiteikusių.
Viskas čia puiku, bet vis tiek norisi į Ukrainą. Seku naujienas. Dabar kalbama, kad pavasarį turėtų būti kažkoks lūžis kare… Putinas turbūt nesitikėjo, kad Ukraina sulauks tokio palaikymo. Be abejo, tikiu, kad pergalė bus mūsų.
