
Rugpjūčio 28 d. rietaviškiai atsisveikino su beveik metus Rietavo atvirame jaunimo centre „Aura“ dirbusiais savanoriais – Mariami Siligadze iš Gruzijos ir Yanik Muntu iš Vokietijos. Jiems surengtas audringas atsisveikinimo vakarėlis. Atviro jaunimo centro direktorė Ligita Kiudelytė džiaugėsi, kad sulaukė naujo svečio – į Rietavo „jaunimiečių“ gretas įsiliejo savanoris iš Prancūzijos Philippe Bourguet.
Rietavas savanorei Mariami buvo vieta, kurioje ji galėjo įkvėpti gryno oro, nemąstyti apie transporto kamščius. Ją žavėjo gamta, Rietavo parko medžiai, galimybė palesinti antis. Internetinėje centro svetainėje ji minėjo, kad, grįžusi į Gruziją, jau nebegalės vaizduoti, jog nieko neįvyko. Metai, praleisti Lietuvoje, pakeitė labai daug, įgyta patirtis ilgam išliks merginos širdyje. Neišdildomų įspūdžių jai paliko ir Baltijos kelio sąšauka. Mariami svarsto apie galimybę ateityje studijuoti Vilniuje.
Aktyvus, sportu ir muzika besidomintis juodaodis Yanik iš Vokietijos Lietuvoje suprato, kad savo gyvenimą norėtų sieti su muzika. Meniškos sielos vaikinui gyvenimas Lietuvoje suteikė neįkainojamos patirties.
Neseniai į Rietavo atvirą jaunimo centrą iš Prancūzijos atvykęs savanoris Philippe prasitarė, jog Lietuvoje ieškos naujos patirties, įspūdžių. Jis atviravo, kad labai domisi žurnalistika, ją šiuo metu studijuoja. 28 metų vaikinas pasakojo, jog domisi naujovėmis, kultūros įvykiais, švenčių tradicijomis.
„Šiuo metu bandau įsiminti vietas, naujus žmones“, – sakė Philippe. Rietavas jam pasirodė kaip maloni, rami vieta. Gyventi tokioje tyloje jaunuoliui iš didmiesčio – tikras iššūkis. Pašnekovas prasitarė norintis prisitaikyti prie aplinkos, sužinoti kuo daugiau apie Lietuvą. Jis pažadėjo rietaviškiams surengti Prancūzijos pristatymą. Tiesa, savanoriui dar reikia laiko, kad apsiprastų Rietave. Nuo spalio jis pradės mokytis lietuvių kalbos.
Vaikinas iš Prancūzijos minėjo, kad ir jo šalyje šiuo metu labai sunki ekonominė padėtis, patirties neturinčiam jaunam žmogui sunku įsilieti į darbo rinką. Vaikinas viliasi, kad savanorystė ir žinios, įgytos Lietuvoje, ne tik praturtins jo vidinį pasaulį, bet ir padės įsilieti į darbo rinką Prancūzijoje.
Pasiteiravus, kaip į jo savanorystės idėjas reagavo šeima (mat apie Lietuvą Prancūzijoje tikrai nedaug žinoma), Philippe atsakė, kad tėvus tai labai nustebino. Tačiau jie susitaikė su sūnaus polėkiu ir jį palaikė.
Šiuo metu Rietave jam – savanorystės pradžia. Vaikinas stengiasi stebėti aplinką, mokytis iš vietinio jaunimo. Jį labai nudžiugino žinia, jog artėja tradicinė Mykolinių šventė Rietave, kad „jaunimiečiai“ bandys prisidėti prie bendro šventinio šurmulio, tad nekantraudamas jos laukia.