Šiemet birželio 5 dieną sukaks 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis. Siekdamas pažymėti šią sukaktį ir pabrėžti poeto filosofinės, intelektualios poezijos svarbą lietuvių kultūrai, 2021-uosius Seimas yra paskelbęs Vytauto Mačernio metais. Įdomu tai, kad mintis tokiu būdu pagerbti V. Mačernį kilo Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorei Rimai Jokubauskienei. Tuo stebėtis greičiausiai nereikėtų, nes juk šis poetas – mūsų kraštietis, kurio atminimą kalvariškiai labai gerbia.
Tragiško likimo poetas
Vytautas Mačernis (1921–1944) gimė ir užaugo Šarnelėje, tuometiniame Žemaičių Kalvarijos valsčiuje. Čia sukūrė ir daugumą savo eilėraščių. Poetas augo gausioje šeimoje (gimė 13 vaikų, užaugo 7). Vytautas buvo antrasis vaikas.
Poeto giminės ir biografai teigia, kad motina laukusi dukters, bet gimus ir antram vaikui berniukui nusivylė. Galbūt dėl to jį daugiausia augino senelė, prie kurios vaikas buvo labai prisirišęs. V. Mačernio šviesiausias ir gražiausias prisiminimas – senolė, kuri jį augino, kėlėsi naktimis, o ūgtelėjusiam sekė pasakas.
Pats poetas vaikystėje buvo susimąstęs, savyje užsisklendęs, o ir užaugęs išliko susikaupęs. „Aš esu didelis svajotojas ir fantastas, todėl daugiau gyvenu ateitimi, tikėjimu, regėjimais. <…> Vizija – tai mano turtas, svajonė – tai mano dabartis, praeitis ir ateitis“, – apie save yra rašęs V. Mačernis.
Dar besimokydamas Telšių gimnazijoje V. Mačernis pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius.
1939 m. baigęs minėtąją gimnaziją pradėjo studijuoti anglų kalbą Vytauto Didžiojo universitete. Įsijungė į jaunų literatų veiklą, svajojo apie savąjį žurnalą. 1940 m. persikėlė į Vilniaus universitetą, po dviejų semestrų pagrindine savo specialybe pasirinko filosofiją. Lankė ir lituanistikos paskaitas, klausė Vinco Krėvės, Vinco Mykolaičio-Putino paskaitų, dalyvavo Balio Sruogos seminaruose.
1943 m. dėl karo uždarius universitetą grįžo tėviškėn, į Šarnelę. Čia jis skaitė astronomijos ir fizikos knygas, vertė Oskaro Milašiaus kūrybą, mokėsi prancūzų kalbos, kadangi ketino studijuoti Sorbonos universitete Paryžiuje. V. Mačernis mokėjo net aštuonias kalbas: lietuvių, vokiečių, anglų, prancūzų, italų, rusų, lotynų, graikų.
1944 metų spalio 7 dieną Žemaičių Kalvarijos pakraštyje važiuojant vežimu į jauno talentingo poeto galvą pataikė atsitiktinė artilerijos sviedinio skeveldra ir atėmė jam gyvybę. Kaip iš V. Mačernio artimųjų ir kitų žmonių pasakojimų yra užrašęs Vytautas Kubilius, tik kitą dieną brolis Vladas, namiškiai ir keli kaimynai, greitomis sukalę karstą, išvažiavo Žemaičių Kalvarijon laidoti poeto. Tačiau netoli miestelio jau dundėjo patrankos, krito artilerijos sviediniai, todėl artimieji velionį paskubomis parvežė atgal Šarnelėn. Ten ir palaidojo – vidury laukų, tėviškės kalnelyje, kurį jis buvo labai pamėgęs, tarp aukštų pušų, eglių ir ąžuolų, kur dažnai ateidavo su savo senole.
Metai, skirti atminimui
Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė ir Šarnelės bendruomenės pirmininkė R. Jokubauskienė, sulaukusi palaikymo ir paskatinimo iš kitų žmonių, ėmėsi iniciatyvos, kad šie, 2021-ieji, metai būtų paskelbti Vytauto Mačernio metais. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai parengtas raštas sulaukė teigiamo įvertinimo. Tokiu būdu iš nedidelio Žemaičių Kalvarijos miestelio kilusi iniciatyva tapo svarbi visai Lietuvai.
V. Mačernio metų minėjimo plane – įvairios konferencijos, kultūros ir edukaciniai renginiai, kiti projektai, kuriuos įgyvendins nemažai kultūros įstaigų ir organizacijų šalyje. Tačiau R. Jokubauskienė džiaugiasi, jog būtent Žemaičių Kalvarija, Šarnelė bus tos vietos, kur dėmesys poetui bus ypatingas, o ir V. Mačerniui skirtų metų renginių kalendorius išskirtinai gausus. Didžioji dalis jų buvo įtraukti į Kultūros ministerijos parengtą programą, taigi bus svarbūs ir įdomūs kur kas platesniame kontekste.
Kad kalvariškiai kvies į savo renginius visus, kuriems buvo ir yra svarbus V. Mačernio kūrybos palikimas, tvirtino ir R. Jokubauskienė. „Mes bendradarbiaujame ir bendraujame su nemažai bendruomenių, bibliotekų, tad tikrai tikimės sulaukti dėmesio, bendrų parodų pristatymo, svečių“, – komentavo ponia Rima.
Taigi kuo bus išskirtiniai V. Mačerniui skirti metai Plungės rajono savivaldybėje ir būtent Žemaičių Kalvarijoje bei Šarnelėje?
Kaip minėjo R. Jokubauskienė, vienas iš svarbiausių renginių – mokslinė konferencija „Vytautui Mačerniui 100“ – planuojama organizuoti poeto gimimo dieną – birželio 5-ąją. Šios dienos išvakarėse laukia bardų pasirodymas su aktoriaus Vlado Bagdono skaitymais (svečias skaitys V. Mačernio kūrybą). Apskritai visas birželis turėtų būti šventinis: kiekvieną šio mėnesio penktadienį Žemaičių Kalvarijos kultūros centras, bendradarbiaudamas su Plungės rajono savivaldybės administracija, kvies į renginių ciklą: literatūrinę popietę, poezijos vakarą ir koncertą „Aš laimingas esu“, skirtą V. Mačernio metams paminėti.
Kalvariškiai ir Šarnelės kaimo bendruomenė jau keletą metų turi tradiciją organizuoti jaunųjų kūrėjų konkursą „Sapnuojančio medžio pavėsy“, kuris yra skirtas būtent V. Mačernio atminimui. Ir šiemet šis konkursas yra įtrauktas į renginių planą. Negana to, planuojama netgi išleisti jaunųjų kūrėjų darbų knygą ir pristatyti ją visuomenei pagerbiant šiųmečio konkurso dalyvius. Kaip minėjo R. Jokubauskienė, jau kovo mėnesį norima paskelbti kvietimą dalyvauti minėtajame konkurse.
V. Mačernį šarneliškiai prisimins ir per savo kraštiečių sueigą rugpjūčio mėnesį. Jos metu bus surengta konferencija „Vytauts mūsa kaimyns“.
Aišku, visus metus vyksiančius renginius apibendrins baigiamasis vakaras. Jis turėtų įvykti spalio mėnesį.
Pasak R. Jokubauskienės, pasitinkant V. Mačerniui skirtus metus, dar ne visi darbai padaryti, dar reikia sudėlioti scenarijus, konferencijų metu pristatomus pranešimus ir kt. „Metai išties laukia labai darbingi. Turime tik vieną norą – kad kuo greičiau atlaisvėtų karantino ribojimai ir kad galėtume kibti į tuos darbus“, – kalbėjo Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė.
Kalvariškiai taip pat tikisi, kad įgyvendinant V. Mačerniui skirtą programą pavyks sėkmingai įgyvendinti ir dar vieną tikslą – atnaujinti jų miestelyje sėkmingai veikiančio V. Mačernio muziejaus ekspoziciją.
„Muziejus gyvuoja kone 40 metų. Lankytojų jis sulaukia nemažai, vyksta edukacinės pamokos. Per tiek laiko nusidėvėjo ekspozicijos vitrinos, būtina restauruoti čia esančius baldus, grindys irgi prašosi remonto. Tikimės, jog pavyks gauti reikalingą finansavimą“, – vylėsi R. Jokubauskienė.
V. Mačernį prisimins ir plungiškiai
Vytautui Mačerniui skirtus metus paminės ir Plungės kultūros įstaigos. Štai Žemaičių dailės muziejus ketina organizuoti edukacinių pamokų ciklą, aktoriaus Beno Šarkos performansų ir eilėraščių skaitymo vakarą, kviesti visus į V. Mačernio poezijos popietę prie M. K. Čiurlionio paminklo.
Plungės viešoji biblioteka rengs vakarus-susitikimus su žymiais literatūrologais, kurie skaitys pranešimus apie V. Mačernį, taip pat kvies į meninės instaliacijos – bareljefo V. Mačerniui pristatymą. Nuošalyje neliks ir Plungės kultūros centras. Pastarojo tikslai – poezijos, muzikos ir dailės vakaras „Mačernio naktis“, meninė-edukacinė iniciatyva „Atvirlaiškis Mačerniui“.
