Lietuvoje daug neįgalių žmonių, taip pat vaikų, netekusių tėvų globos, gyvena globos įstaigose. Tačiau ten jie negali sulaukti tiek dėmesio ir priežiūros, o svarbiausia – taip reikalingos artimojo meilės ir rūpesčio, kiek galėtų gauti gyvendami šeimoje ir gaudami reikiamą pagalbą bendruomenėje. Deja, dėl nepakankamų bendruomeninių paslaugų šeimai daugeliui vaikų ir neįgaliųjų globos institucija iki šiol buvo vienintelė išeitis. Tačiau situacija pamažu keičiasi, pradėjus įgyvendinti pertvarką, kuria institucinę globą ilgainiui pakeis šeimoje ir bendruomenėje teikiamos paslaugos.
Kas gi tos bendruomeninės paslaugos? Tai įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kitokios paslaugos. Jos užtikrina žmogaus galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius jo ar šeimos poreikius, vaikui – augti šeimos aplinkoje. Bendruomeninės paslaugos taip pat skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje bei socialinę įtrauktį. To globos institucija pasiūlyti negali.
Lietuvoje šiuo metu veikia 41 globos įstaiga suaugusiems žmonėms su negalia, jose gyvena apie 6 tūkst. gyventojų, taip pat 4 vaikų ir jaunimo su negalia globos įstaigos, kuriose gyvena apie 650 vaikų ir jaunuolių. 90-yje vaikų globos namų auga virš 3300 likusių be tėvų globos vaikų, 5-iuose kūdikių namuose – beveik 300 kūdikių. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, didelė jų dalis, gaudami tinkamą socialinę pagalbą, galėtų gyventi bendruomenėje.
„Norėtume, kad neįgaliuosius prižiūrintys ir su tėvystės sunkumais susiduriantys artimieji turėtų daugiau išeičių, pasirinkimo. Todėl įgyvendindami pertvarką plėtosime pagalbos šeimai paslaugas, pavyzdžiui, laikino „atokvėpio“ paslaugas, kurios suteiks galimybę šeimos nariams, prižiūrintiems savo neįgalius šeimos narius, laikinai pailsėti nuo priežiūros. Tokio tipo laikino „atokvėpio“ paslaugos galės būti teikiamos tiek socialinių paslaugų ar sveikatos priežiūros įstaigose, tiek neįgaliojo namuose. Plėsime dienos centrų paslaugas, kuomet dienai ar kelioms valandoms bus galima specialistų priežiūrai palikti savo šeimos narį. Į namus galės atvykti mobili slaugomosios priežiūros specialistų ir lankomosios priežiūros darbuotojų komanda, galėsianti suteikti įvairiapusę pagalbą“, – sako ji.
Taip artimiesiems nereikės užsidaryti namuose, atsisakyti darbo. Jie galės išeiti apsipirkti ar apsilankyti pas gydytojus, nebijodami, kad nebus kam prižiūrėti sunkiai sergančių ar neįgalių šeimos narių.
Institucinę globą keičiant bendruomeninėmis paslaugomis taip pat numatoma šviečiamoji, psichologinė, teisinė ir kitokia pagalba neįgalų šeimos narį prižiūrintiems artimiesiems, kad jie gautų visų reikalingų žinių ir, kas labai svarbu, palaikymą.
Šiuo metu šalyje veikia apie 150 neįgaliųjų dienos centrų, kuriuos lanko apie 37 tūkst. neįgaliųjų, veikia 21 savarankiško gyvenimo namai, kuriuose, gaudami dalinę socialinę pagalbą, iš dalies savarankiškai gyvena apie 450 neįgaliųjų. Apie 18 tūkst. neįgaliųjų gauna paslaugas savo namuose. Visos šios paslaugos bus plėtojamos, kad jomis galėtų pasinaudoti daugiau žmonių.
Vykdant institucinės globos pertvarką tėvams bus suteiktos galimybės išmokti atsakingos tėvystės, gauti reikiamą kompleksinę pagalbą, o prireikus – vaikus palikti vaikų dienos centruose, kurių šiuo metu Lietuvoje veikia apie 250, juos lanko daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjo Arūno Kučiko, vaikų dienos centrų darbas su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais yra veiksmingas, išpildo jų lūkesčius bei esminius vaikų užimtumo poreikius. „Svarbiausia – lankydami vaikų dienos centrus vaikai sulaukia dėmesio, gauna galimybes mokytis, ugdyti savo įgūdžius, dėl to pagerėja ir jų psichinė, fizinė būklė, socialinis elgesys, mikroklimatas šeimose“, – sako jis.
Kaip rodo naujausias atliktas vaikų dienos centrų veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimas, šių centrų veiklą labai teigiamai vertina ir juos lankantys vaikai bei tėvai. Įgyvendinant pertvarką, vaikų dienos centrų paslaugos taip pat bus plečiamos. Pasak A. Kučiko, ministerija sieks, kad vaikų dienos centrų paslaugas gautų ne tik socialinės rizikos, bet ir kitų šeimų vaikai.
Institucinės globos pertvarka finansuojama valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
