Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai priskirta tikrinti, vertinti būklę 10 nacionalinių saugomų teritorijų, kurios neturi direkcijų: Plinkšių miško biosferos poligoną, Plinkšių, Germanto, Varduvos, Gandingos valstybinius kraštovaizdžio draustinius, Vilkaičių, Buožėnų, Ablingos valstybinius geomorfologinius draustinius, Laumių valstybinį botaninį-zoologinį draustinį, Reiskių ir Aukštojo tyro valstybinius telmologinius draustinius. Lankydamiesi šiose saugomose teritorijose, sutinkame daug puikių gamta besirūpinančių žmonių, pasidžiaugiame jų gamtojauta, tausojančia gyvensena.
Šį kartą skaitytojams plačiau papasakosime apie įspūdžius, patirtus lankantis Aukštojo tyro telmologiniame draustinyje. Nuo seno šią miškų supamą pelkę vietiniai vadino Pauškių tyru – kaip ir prie jos besišliejantį kaimą, bet mokslininkai jam kažkodėl suteikė Aukštojo tyro telmologinio (pelkių) draustinio vardą.
Aukštojo tyro valstybinio telmologinio draustinio teritorija yra Rietavo savivaldybės Rietavo seniūnijoje, Rietavo miškų urėdijos Skroblės girininkijoje. Draustinis įsteigtas 1997 m., vietoje to paties pavadinimo landšaftinio draustinio. Draustinio tikslas – išsaugoti Žemaičių aukštumos takoskyrinį pelkinį kompleksą. Jo plotas – 881 ha. Vykdant esamo telmologinio draustinio ribų korektūrą, numatoma draustinio plotą padidinti apie 430 ha, įtraukiant Dausynų ir Raistinės pelkes bei apypelkių miškus. Visos draustinio praplėtimo derinimo, viešo svarstymo procedūros jau atliktos, laukiama tik jį teisiškai įteisinančio LR Vyriausybės nutarimo.
Draustinio pelkinis kompleksas yra takoskyrinis tarp dviejų Nemuno intakų – Minijos ir Jūros. Iš pelkės masyvo bei apypelkio pradžią gauna Jūra ir jos intakai Tinalupis, Vedega, Minijos intakai Žvelsa, Veiviržas ir į Kapstato ežerą įtekantis Dievupis.
Aukštojo tyro valstybinis telmologinis draustinis, kaip paukščių ir buveinių apsaugai svarbi teritorija, įtrauktas į „Natura 2000“ – europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą. 2004 m. visa draustinio teritorija patvirtinta Europos Bendrijos svarbos paukščių – dirvinio sėjiko bei tikučio – apsaugai svarbia vietove. O 2005 m. visas draustinis tapo sudėtine buveinių apsaugai svarbios teritorijos – „ Rietavo miškai“ (26 719 ha) – dalimi, kurioje turi būti išsaugoti šie Europos Bendrijos svarbos buveinių tipai: 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai; 7110 *Aktyvios aukštapelkės; 7150 Plikų durpių saidrynai; 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai; 9010 *Vakarų taiga; 9080 *Pelkėti lapuočių miškai; 91D0 *Pelkiniai miškai; 91E0 Aliuviniai miškai; 9050 Žolių turtingi eglynai; 6510 Šienaujamos mezofitų pievos; 6450 Aliuvinės pievos.
Draustinis taip pat patvirtintas svarbia teritorija lūšies apsaugai. Jame yra daugybė nacionalinės ir vietinės reikšmės gamtinių vertybių, kurios randamos tik nenusausintose, gyvybingose aukštapelkėse – tokiose kaip Pauškių (Aukštojo tyro) bei Reiskių tyrai.
Šiame draustinyje draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio l d. (išskyrus vykdant leidžiamus žemės ūkio ar miškų ūkio, mokslo tiriamuosius, draustinio tvarkymo darbus, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, saugomų teritorijų kontrolę, stichinių nelaimių atvejus, kai reikia šalinti audros ir gaisrų padarinius, kenkėjų ir ligų židinius, taip pat lankant ir/ar eksploatuojant šiose teritorijose esančius statinius).
Dabartinio draustinio teritorijoje, be Rietavo miškų urėdijos, yra 17 savininkų, kurie turi čia miško ar žemės sklypų. Džiaugiamės, kad po 2008 metais Rietavo miškų urėdijoje organizuoto susitikimo su draustinio teritorijoje nuosavybę turinčiais savininkais dauguma jų susitvarkė visus reikiamus dokumentus ir gaus išmokas pagal Kaimo plėtros programos priemonę „NATURA 2000 išmokos (parama Natura 2000 miškų teritorijose)”. Draustinyje turintieji žemės ūkio valdas ir jas tvarkantieji pagal gerą ūkininkavimo praktiką gaus išmokas pagal priemonę „NATURA 2000 išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (parama NATURA 2000 vietovėse žemės ūkio plotuose)”.
VĮ „Rietavo miškų urėdija” šiam draustiniui taip pat skiria didelį dėmesį: išleista knygutė „Pauškių tyro paslaptys”, įrengtas apžvalgos bokštas, sutvarkytas priėjimas prie jo, įrengtas informacinis ženklas ir kita. Urėdija pagal LR Aplinkos ministerijos patvirtintą gamtotvarkos planą atkūrinėja užleistas nebešienaujamas pievas – kerta krūmus, šalina jų atžalas. Šiemet pastatys mūsų parengtą naują informacinį stendą ir 5 naujus informacinius riboženklius. Labiausiai draustinio priežiūra ir tvarkymu rūpinasi Skroblės girininkijos girininkas Jonas Šiurys.
Šios urėdijos Tverų girininkijos miškuose mokslininkai pasiūlė įsteigti dar vieną pelkių (telmologinį) draustinį, nes jame gausiai auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašyti augalai – kupstinės kūlingės. Nors urėdijos darbuotojai šį 54 ha pelkinį kompleksą pasiūlė vadinti Didžiosios girios draustiniu, bet pavadinimas vis dėlto, atrodo, bus Aukštojo tyro II (Didžiosios girios) valstybinis telmologinis draustinis. Jis yra šalia Gomantlaukio kaimo Didžiosios girios miške. Nors draustinio steigimo dokumentai dar „vaikšto ministerijų koridoriais”, bet urėdijos vyr. miškininkas Žydrūnas Mažeika ir girininkas Stasys Vaičikauskas rūpinasi išsaugoti kuo natūralesnę šio draustinio aplinką, jau dabar laikosi būsimojo draustinio režimo: nekerta miškų, neardo bebrų užtvankų draustinį supančiuose melioracijos kanaluose. Bebrų padarytos didžiulės užtvankos pristabdo aukštapelkės sausėjimą, pakelia gruntinį vandenį, sudaro puikias sąlygas įvairiems gyvūnams veistis ir maitintis.
VĮ Rietavo miškų urėdija rūpinasi ne tik jau esamais draustiniais, bet ir kertinėmis miško buveinėmis (KMB), retų augalų, grybų ir gyvūnų išsaugojimu. Inventorizuotose KMB nevykdoma jokia ūkinė veikla, jos atribotos natūroje, prie kiekvienos pastatyta informacinė lenta.
Gegužės mėnesį lankydamiesi Tverų girininkijoje, kirtimui atrėžtoje biržėje aptikome gausiai augančią labai retą aukštąją raktažolę. Apie tai informavus vyr. miškininką Žydrūną Mažeiką ir girininką Stasį Vaičikauską, sklypo dalis su retais dekoratyviais augalais buvo išsaugota, joje nebevykdyti jokie kirtimai. Stebino ir džiugino toks jaunų miškininkų operatyvumas! Įsitikinome, kad Rietavo miškininkai rūpinasi ne tik medienos gamyba, miškų atkūrimu, bet ir biologinės įvairovės išsaugojimu, tvariu, subalansuotu ūkininkavimu.
Žemaitijos nacionalinio parko gamtos skyriaus vedėja Marija JANKAUSKIENĖ
Autorės nuotr.