Mišriai Alsėdžių mokyklai – 100 metų

Šiemet Alsėdžių gimnazija yra paruošusi Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų sukakčiai paminėti skirtą renginių ciklą „Valstybės šimtmetį pasitinkant“. Vienas iš jų – pirmos mišrios lietuviškos mokyklos šiame miestelyje šimtmečio minėjimas – organizuotas lapkričio pabaigoje.

Renginyje dalyvavo Lietuvos signatarų klubo vadovė Birutė Valionytė, Šaulių sąjungos Žemaitijos 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis, Plungės rajono savivaldybės mero patarėjas Gintautas Vaitkevičius, Alsėdžių seniūnė Danutė Repšienė, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Gintautas Rimeikis, Alsėdžių bendruomenės pirmininkė Daiva Sprainienė, rajono mokyklų istorijos mokytojai.
Sveikindama susirinkusiuosius, Signatarų klubo vadovė B. Valionytė akcentavo, kad svarbiausia užduotis dabartiniam jaunimui – branginti ir saugoti savo tarmę. Mero patarėjas G. Vaitkevičius Alsėdžių gimnazijai linkėjo ir toliau nebijoti ieškoti naujovių ir siekti puikių rezultatų. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas G. Rimeikis alsėdiškius pedagogus ragino nesustoti ties tuo, ką pasiekė.
Pirmąjį pranešimą „Mišrios mokyklos Alsėdžiuose atsiradimas. Istorinės aplinkybės ir švietimo sistemos kūrimas“ skaitė gimnazijos istorijos mokytojas Petras Smilgevičius. Pabrėžta, kad duomenys apie pirmąją mokyklą Alsėdžių parapijoje siekia net 1499 metus.
Istorijos šaltiniai byloja, kad Alsėdžiai apie 400 metų buvo Žemaičių vyskupų rezidencija. Vyskupas Merkelis Giedraitis miestelyje buvo įsteigęs mokyklą, kuri rengė kandidatus į kunigų seminariją. XIX a. pradžioje Alsėdžiuose lankydavosi tų laikų žemaičių kalbos puoselėtojai Dionizas Poška, Antanas Klementas, Silvestras Valiūnas ir kiti, kurių veikla turėjo įtakos kovojant su Lietuvos rusinimu.
1886 metais caro valdžia nusprendė panaikinti katalikišką filiją netoli Alsėdžių esančiuose Kęstaičiuose. Ginti bažnyčios susirinko gausybė žmonių, tarp jų – ir alsėdiškių. Tai buvo pirmasis masinis lietuvių pasipriešinimas caro valdžiai. Kitas ne mažiau svarbus įvykis – 1896-ųjų byla dėl kryžiaus, kuris buvo prikaltas Alsėdžių mokyklos klasėje, kur mokėsi katalikai vaikai. Nors Kauno gubernatorius tada siūlė uždaryti mokymo įstaigą, vis dėlto nuspręsta ją palikti, bet nubausti su tuo susijusius asmenis. Tačiau valdžia pabūgo neramumų Alsėdžiuose: 1896-ųjų gruodžio mėnesį, konstatavusi, kad miestelyje ramu, bylą nutraukė.
Po 1864 m. sukilimo Alsėdžiuose buvo įsteigta liaudies mokykla, mokytojavo rusai, tikybos mokė kunigai. 1905-aisiais alsėdiškiai ryžosi įkurti Alsėdžių respubliką, organizavo savo valdžią. Mokykla tada neveikė, nes nebuvo lietuvio mokytojo. 1909 m. Alsėdžių klebonas Edvardas Semenavičius įkūrė „Saulės“ draugijos mergaičių mokyklą. Tuo pat metu miestelyje veikė ir rusiška mokykla. Kaizerinei Vokietijai okupavus Lietuvą, klebono E. Semenavičiaus ir tuometinio Lietuvos politikos veikėjo Stanislovo Narutavičiaus rūpesčiu mokymo įstaigos nenustojo veikusios. 1916 m. jos buvo sujungtos į vieną dviejų klasių liaudies mokyklą. Taip atsirado mišri lietuviška mokykla. Ją lankė net 140 vaikų.
Nepriklausomybės Akto signataro S. Narutavičiaus asmenybę, jo indėlį į švietimo sistemos kūrimą ir pilietiškumo ugdymą Žemaitijoje pristatė istorijos mokytoja Danutė Užkurienė. Ruošdama pranešimą pedagogė rėmėsi profesoriaus S. Vaitiekūno knyga „Stanislovas Narutavičius. Signataras ir jo laikai“.
Alsėdžių gimnazijos direktorius Leonas Mockūnas ir pavaduotojas ugdymui Regimantas Kavaliauskas parengė pranešimą „Nuo profesoriaus Antano Maceinos iki jaunojo šaulio mokyklos“. Paminėta, kad mokymo įstaigai nebuvo sunku pasirinkti kryptį ir siekti netradicinės mokyklos statuso. Pilietiškumas čia pirmiausia ugdomas per šaulių kuopos veiklą. Su ja supažindino jaunoji šaulė Iveta Silkauskaitė. Be to, tądien 16 gimnazijos mokinių visų renginio dalyvių akivaizdoje iškilmingai prisiekė Šaulių sąjungai.
Istorijos šaltinių teigimu, alsėdiškiai visada buvo stipri bendruomenė. Mintimis apie gimnazijos ir vietos žmonių bendradarbiavimą dalijosi mokymo įstaigos neformaliojo ugdymo organizatorė Daiva Gramalienė. Ji papasakojo, kaip įgyvendinant kūrybines iniciatyvas buvo papuoštos viešosios erdvės, sukurtas poilsio kampelis, padarytos simbolinės rodyklės, turistus vedančios į Nepriklausomybės Akto signatarų gimimo ir amžinojo poilsio vietas. Taip pat gimnazijoje įrengtos bendruomenės keramikos dirbtuvės. Jas pristatė mokytoja Lina Ruginienė.
Minėjimo pabaigoje kalbėjusi B. Valionytė akcentavo: „Šioje gimnazijoje viskas vyksta taip, kaip ir turi vykti, – teisingai gyvenate, teisinga kryptimi žengiate. Neturiu dėl ko priekaištauti.“
Renginio dalyviai pasirašė Seimo Švietimo ir mokslo komitetui skirtą rezoliuciją, kurioje pritariama, kad įprasminant Nepriklausomybės Akto signataro atminimą būtina pakeisti Alsėdžių gimnazijos pavadinimą, suteikiant jai Stanislovo Narutavičiaus vardą. Be to, komitetui pasiūlyta į vidurinio ugdymo programą įtraukti privalomą rengimo šalies gynybai kursą.