Plungės technologijų ir verslo mokykloje vyko trečiosios Žemaičių dailės muziejaus organizuotos kūrybinės-praktinės dirbtuvės žydų kultūros ir paveldo tema „Žydų virtuvės paslaptys“. Šios kūrybinės laboratorijos vadovas – Daumantas Levas Todesas, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės tarybos narys, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo direktorius. Jam talkino iš Vilniaus kartu atvykusios žavios padėjėjos – Judita ir Salomėja.
Dirbtuvių tvarką organizavo ir metodinius patarimus kūrybinės laboratorijos dalyviams teikė Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokytojos Rasa Galvanauskienė ir Alina Šatkauskienė.
Klausant įdomių dirbtuvių vadovo pasakojimų apie žydiškos virtuvės istorijas ir įvairiausius niuansus, buvo gaminamas dviejų rūšių „foršmakas“ (kapota silkė), silkės paštetas ir obuolių gėrimas.
Kaip gaminti silkę, mokėsi ir Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokiniai, ir mokytojai, ir šiuo patiekalu susidomėję svečiai – plungiškiai ir mažeikiškiai.
D. L. Todesas, prieš pradėdamas ruošti silkę, šypsodamasis sakė, jog šios žuvies atsiradimas Lietuvoje – viena iš žydiškų „invazijų“ į Lietuvos maisto kultūrą.
Vienai silkei paruošti reikia dviejų obuolių, dviejų svogūnų, pusantro kiaušinio, 80–100 g sviesto, šlakelio obuolių acto, dviejų batono riekių, stiklinės pieno.
Pirmiausia reikia išdarinėti silkę, nulupti odą, nuplauti ir nudžiovinti. Tada žuvį padalyti į dvi dalis. Virtuvės šefas patarė atliekų – ikrų, pienių ir kitų likusių gabalėlių – neišmesti, nes iš jų galima pagaminti paštetą. Silkę supjaustyti labai plonomis juostelėmis. „Reikia žiūrėti, nes gali išlįsti smulkūs kauliukai, juos išimti“, – įspėjo ruošdamas patiekalą svečias. Tada žuvį sukapoti.
„Kaip suprasti, ar silkė pakankamai sukapota? Paėmus ją peiliu, turi nukristi vienu gabalu visi gabaliukai“, – paaiškino vyras.
Batoną reikia supjaustyti juostelėmis, atskiriant plutelę, pamirkyti piene ir nukošti. Išvirtus kiaušinius nulupti, svogūnus taip pat nulupti ir smulkiai supjaustyti. Vienai sukapotai silkės pusei reikia sukapoto kiaušinio baltymo, kitai – trynio su baltymu.
Išplakti piene išmirkytą batoną su sviestu ir įdėti prie vienos pusės silkės, kur jau sudėti susmulkinti svogūnai, kiaušinio baltymas, ir išmaišyti. Paimti rūgštų obuolį, nulupti odelę, smulkiai sukapoti. Jeigu vaisius nerūgštus, jį pašlakstyti obuolių actu ir sudėti prie silkės. Šio patiekalo virtuvės šefas iškart nevalgo, pasideda į šaldytuvą pusryčiams.
Į kitą, skirtingai ruošiamą, silkės pusę reikia sudėti smulkiai supjaustytą obuolį, svogūną, visą virtą kiaušinį (baltymą su tryniu), įpilti nepilną šaukštą obuolių acto. Šią paruoštą žuvį galima išsyk valgyti. D. L. Todesas, paklaustas, su kuo valgo šią silkę, atsakė, jog su juoda duona, macu arba bulvėmis.
Beje, svečias atskleidė, kaip atsirado macai.
„Žinote, kad žydai gyveno Egipte ir daug kartų prašėsi išleidžiami. Imperatorius vis pažadėdavo juos išleisti, bet paskui persigalvodavo. Visi girdėjote apie dešimt egiptiečių bausmių. Viena iš tų bausmių buvo labai baisi, kai mirė visi egiptiečių šeimų pirmagimiai berniukai. Šis faktas patvirtintas istoriniais tyrinėjimais, bet tai turi paaiškinimą: remiantis senovės Egipto įstatymais, pirmagimis berniukas gaudavo dvigubą maisto porciją, kuri buvo išduodama kviečiais. Po didelio potvynio kviečiai suplėko, tad natūralu, kad jie, valgydami daugiau už kitus, mirė.
Kai paskutinį kartą leido žydams išvykti, šie nespėjo pasiruošti. Žydai suprato, kad duotas leidimas bet kurią minutę gali būti atšauktas, todėl net negalėjo užsimaišyti duonos kelionei. Todėl jie paėmė be raugo tešlą ir iš jos greit pasigamino papločių, kurie vadinami macais. Macas turi būti pagamintas nuo pirmo užmaišymo po 18 minučių, nes po šio laiko prasideda natūralūs rūgimo procesai ir jau negali jo paruošti“, – papasakojo D. L. Todesas.
