Pirmadienį Plungės rajono savivaldybėje posėdžiavo Švietimo, kultūros ir sporto komitetas. Tvirtinant savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrąjį planą, užvirė diskusijos dėl Plungės Senamiesčio vidurinės reorganizavimo į pagrindinę mokyklą. Ši problema mieste pastaruoju metu sukelia kone daugiausiai triukšmo, o produktyvus mokyklos bendruomenės ir valdžios atstovų dialogas vis labiau rodosi panašus į neįmanomą misiją.
Vidurinės mokyklos kaimuose kol kas lieka
Klausimą dėl savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012 metų bendrojo plano patvirtinimo pristatė Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis. Anot jo, Alsėdžių, Kulių ir Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos bent jau kol kas į pagrindines reorganizuojamos nebus. Šios mokyklos, kaip esančios atokesnėse vietovėse, priėmus naujas švietimo pataisas, galbūt turės galimybę iki 2014 metų specializuotis ir taip išsaugoti vidurinį išsilavinimą teikiančių mokyklų statusą – tapti ilgosiomis gimnazijomis.
Komiteto pirmininkė Elvyra Valerija Lapukienė pažymėjo, kad Alsėdžių, Kulių ir Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos per ateinančius metus turėtų stipriai pasistengti ir specializuotis pagal kokią nors ugdymo sritį, pavyzdžiui, kultūrinę, karinę ar dar kokią. „Kitaip jos galimybės išlikti neturi. Kad nebūtų taip, jog liksim visai be kaimo vidurinių…“ – sakė E. V. Lapukienė.
Reorganizacija artėjančiais mokslo metais nepalies ir Stanelių bei Narvaišių pagrindinių mokyklų. Kol kas neuždaromas ir Alsėdžių vidurinės mokyklos Grumblių pradinio ugdymo skyrius.
Senamiesčio vidurinei galimybių nebėra?
Na, o bene liūdniausia – Senamiesčio vidurinei mokyklai, kuri po reorganizacijos taps pagrindine. Kaip jau ne kartą esame rašę, nuo ateinančio rugsėjo mokykloje tarybos sprendimu nebebus komplektuojamos vienuoliktosios klasės.
Komiteto nariui Gintautui Vaitkevičiui buvo įdomu, kodėl Senamiesčio vidurinė mokykla iki šiol neakredituota, dėl ko sparčiai žengia į pagrindinės mokyklos statusą. „Pagrindinė jų (mokyklos vadovybės – aut. past.) problema – visada norėjo vienintelio mokyklos tipo – ilgosios gimnazijos. Tačiau Senamiesčio vidurinei nei senoje, nei naujoje įstatymų bazėje jokių galimybių nebėra“, – kalbėjo R. Raibužis.
Anot E. V. Lapukienės, mokyklos vadovybė nieko nedarė, nes nenorėjo ir tikėjosi, kad ir mokykloms miestuose bus sudaromos tokios galimybės, kaip atokesnių vietovių įstaigoms. „Manė, kad Švietimo įstatymas bus pakeistas, bet jis nepakeistas. O jau per vėlu. Jei mokyklos direktorius to nesuprato, tai jis ne savo kėdėj sėdi! Viską jie ten žino, tik kelia šurmulį“, – piktinosi komiteto pirmininkė.
Komiteto nario Audriaus Misiūno nuomone, Plungės visuomenė susidarė nuomonę, tarsi taryba kalta, kad Senamiesčio vidurinė taps pagrindine. Jo nuomone, reikėtų žmonėms suteikti daugiau informacijos, parašyti spaudoje specialų straipsnį apie tai, kad viskas galėjo būti ir kitaip, o ne kaip šiandien, kuomet mokyklos mokiniams ir jų tėvams yra šokas. Tačiau, R. Raibužio teigimu, tai būtų tik būdas įsivelti į nereikalingus ginčus, tuo labiau kai kiekvienas suprantąs taip, kaip jam patogiau.
Vis dėlto specialaus straipsnio idėja komiteto nariai „užsidegė“, nors, kaip pastebėjo komiteto narys Albertas Krauleidis, tai ganėtinai bergždžias reikalas: „Jeigu kiekvienas taip pradės balinti savo marškinius…“ Komiteto nariai vieningai nusprendė, kad tokio straipsnio reikia, tuo pasirūpins E. V. Lapukienė.
Prašo palūkėti
Posėdžio metu Senamiesčio vidurinei mokyklai atstovavo direktoriaus pavaduotoja Laimutė Lideikienė. Pasak jos, su minėtuoju mokyklų tinklo pertvarkos planu bandoma „įšokti į nuvažiuojantį traukinį“. L. Lideikienės tvirtinimu, dėl Senamiesčio vidurinės mokyklos likimo dar reikėtų palūkėti, nes tam yra svarių priežasčių.
Kaip sakė L. Lideikienė, mokyklos tėvų iniciatyvinės grupės duomenimis, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui apskųsto tarybos sprendimo, kuriuo mokykloje nebeleista komplektuoti vienuoliktųjų klasių, galiojimas nesustabdytas, tačiau byla bus nagrinėjama. O dėl laikino tarybos sprendimo sustabdymo jau kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Taip pat esą nuo liepos 1-osios turėtų įsigalioti naujos Švietimo įstatymo pataisos, kurios leistų Senamiesčio vidurinei dar keletą metų gyvuoti. „Galbūt po visko rezultatas bus toks pat, tačiau nereikėtų skubėti. Negražu bus, jei taryba tokį sprendimą priims birželio 30 dieną (tada vyks tarybos posėdis – aut. past.), o kitądien įsigalios nauja tvarka…“ – dėstė L. Lideikienė.
Tačiau, pasak R. Raibužio, naujos Švietimo įstatymo pataisos iš esmės nieko nepakeis ir apskritai „blogiausia, kai iš dokumentų išsirenkame tai, kas mums labiausiai patinka.“ E. V. Lapukienė dar pridėjo, jog joks teismas esą nenuspręs, ar mokykla gali būti vidurinė, ar ne, gali tik kibti prie kokių nors netinkamų sprendimo priėmimo procedūrų: „Be reikalo vilkinate, žaidžiate. Prašot vėl ir vėl atidėti…“
Dešimtokai kurstomi?
Be viso to, „Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys komiteto nariams skundėsi, jog gimnazijoje smarkiai stringa vienuoliktųjų klasių komplektavimas. Štai vien iš Senamiesčio vidurinės prašymus mokytis pateikė tik 12 dešimtokų. A. Misiūnas prasitarė girdėjęs gandų, jog Senamiesčio vidurinės dešimtokai tyčia neišleidžiami, mat jie esą vis tiek galės ir toliau čia mokytis. Tačiau L. Lideikienė tokius gandus neigė, sakydama, jog dešimtokams išdalinti pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimai, jų valia rinktis, kur toliau norį mokytis.
Mokyklų tinklo pertvarkos iki 2012-ųjų bendrojo plano patvirtinimo klausimą toliau gvildens taryba.
