Liepos 22 dieną Janapolėje bus rengiamos didelės iškilmės Telšių rajono Janapolės mokyklos 200 metų jubiliejui paminėti.
Artėjančios sukakties proga „Telšių ŽINIOS“ kalbina visą pulką šaunių Janapolės mokykloje dirbusių pedagogių, kurios kupinos šilčiausių atsiminimų laukia jubiliejinio susitikimo.
Dalia BAGDONIENĖ, pradinių klasių mokytoja:
– Baigusi tuometinį Šiaulių pedagoginį institutą, Janapolės mokykloje pradėjau dirbti pradinių klasių mokytoja 1985 m. ir dirbau iki mokyklos uždarymo, t. y. 34 metus. Prieš atvykdama į Janapolę, tuometiniame švietimo skyriuje buvau informuota, kad pateksiu į draugišką kolektyvą. Tikrai buvau laukiama, mano vyresnės kolegės pradinių klasių mokytojos Irena Kumžienė ir Genutė Karnuševičienė padėjo man suprasti daug dalykų, kurių institute nemokė. Tuo metu mokykloje dirbome nemažas būrelis jaunų specialistų, tad linksmai leidome laisvalaikį, įsijungėme į miestelio kultūrinį gyvenimą.
Man sekėsi, nes teko dirbti su gerais vaikais ir supratingais jų tėvais. Visada malonu susitikti buvusius mokinius.
Su kai kuriomis buvusiomis kolegėmis pabendraujame ir dabar. Labai laukiame susitikimo su viltimi, kad pavyks atpažinti suaugusius savo mokinius. Bus malonu pasikalbėti su buvusiais kolegomis. Labai džiugu, kad šios iniciatyvos ėmėsi mokyklos direktorė Janina Šileikienė.
Laima JUŠKIENĖ, pavaduotoja ugdymui, etikos mokytoja:
– Artėjančio mokyklos jubiliejaus proga noriu padėkoti mokyklos direktorei Janinai Šileikienei už norą ir tikėjimą, iniciatyvumą, kad jubiliejus būtų suorganizuotas.
Mano indėlis šioje mokykloje nėra labai didelis, bet kad nuoširdus, tikrai taip. Nuo 2011 metų iki uždarė mokymo įstaigą dirbau direktorės pavaduotoja ugdymui. Šioje mokykloje sutikau daug ypatingų kolegų, mokinių. Kiekvieną dieną pravažiuoju pro mokyklą ir vis sukirba, kaip čia buvo gera dirbti. Buvo suburtas labai geras kolektyvas, bendraujantis, bendradarbiaujantis, puiki komanda, visi dirbdavo kaip vienas kumštis. Apie tai byloja respublikinių ir rajoninių konkursų, parodų pasiekimai, šventės būdavo suorganizuotos aukštu lygiu. Visada ir visur vyravo didžiulė pagarba kiekvienam žmogui. Atvažiavę svečiai sakydavo, kad Janapolės mokykloje labai gera, šilta atmosfera. O kad taip būtų, prisidėjo visi kolektyvo nariai. Tai – šauniausi mokytojai Laima Tičkuvienė, Ilona Bartašienė, Danutė Maciutė, Staselė Žukauskienė, Asta Veselienė, Virginija Dirvonskienė, Vaida Žernienė, Valdas Kubilius, Edmondas Kumža, Mindaugas Savickis, Robertas Vaitkevičius, Liuda Bružienė, Asta Lygnugarienė, Dalia Bagdonienė, Reda Vaitiekienė, Birutė Lileikienė, Rūta Nevardauskienė, Raimunda Šventožeckienė, mūsų šaunioji bibliotekininkė Aušra Ubartienė. Puikūs padėjėjai, patarėjai – direktorės pavaduotojai ūkio reikalams Česlovas Ubartas, Juozas Ubartas, Laimonas Steponavičius. Surdopedagogė Renata Kulevičiūtė, soc. pedagogė Jurgita Savickienė, logopedė Sigita Šiaulenskienė. Nuostabus aptarnaujantysis personalas – Rima Macienė, Alma Vaišvilienė, Lina Kulevičienė, Kazys Gustys, Česlovas Ringys, Margarita ir Stanislovas Pabijonavičiai, Edmundas Bagdonas. Gal ką nors pamiršau? Man buvo didžiulė garbė dirbti su šiais žmonėmis, ačiū visiems.
Reda VAITIEKIENĖ, pradinių klasių mokytoja:
– Nors mokykla nebeveikia, tačiau pastatas, kuris mena ilgą ir turtingą istoriją, išliko. Gyvenu netoli, todėl dažnai praeinu pro buvusią Janapolės mokyklą. Visada užplūsta smagūs prisiminimai.
Janapolės pagrindinėje mokykloje pradinių klasių mokytoja pradėjau dirbti nuo 2002 m. ir išdirbau 17 metų. Pradžioje buvo nedrąsu įsilieti į didelį mokytojų kolektyvą. Mane maloniai į darbą priėmė tuometinis jau a. a. direktorius Pranas Savickis, geranoriški kolegos padėjo įsilieti į mokyklos gyvenimą. O labiausiai mane padrąsino dirbti mažų vaikų šypsenos.
Širdį džiugindavo, kai į mano klasę užsukdavo buvę Janapolės mokyklos mokiniai. Vieną kartą grįžusi iš atostogų radau užrašą ant lentos: „Ačiū už gražią ir tvarkingą mokyklą“. Kasmet baigiantis mokslo metams užsisakydavome didelį autobusą ir aplankydavome vis kitą Lietuvos miestą.
Būdavo įsimintini susitikimai su mokytojais veteranais: Irena Kumžiene, a. a. Genovaite Petruliene, Genovaite ir a. a. Antanu Karnuševičiais, a. a. Feliksu ir a. a. Jadvyga Tamošaičiais ir kitais. Jie visada noriai ateidavo į mokyklos renginius, šventes. Dalydavosi savo prisiminimais iš mokyklos gyvenimo. Džiaugdavosi, kad mokyklos bendruomenė puoselėja aplinką, pagirdavo už pasiekimus ir laimėjimus. Vienas iš tokių laimėjimų buvo 2014 m., kai Janapolės pagrindinė mokykla tapo nugalėtoja „Geriausiai tvarkomų mokyklų edukacinių erdvių apžiūroje 2014“.
Artėja mokyklos 200 metų sukakties šventė. Džiaugiuosi, kad į ją dar kartą susirinks buvę mokiniai, mokytojai ir kiti mokyklos bendruomenės nariai. Janapolės mokykla buvo ir tebėra gerumo, džiaugsmo, kūrybiškumo oazė, į kurią visada gera sugrįžti.
Virginija DIRVONSKIENĖ, tikybos mokytoja:
– Janapolės mokykloje išdirbau 10 m., prisiminimai nuostabiausi. Atvykusi dirbti pradžioje nepažinojau nieko, o visi mane pasitiko su šypsena sakydami: „Tu mūsų nepažįsti, o mes apie tave labai daug žinome.“ Glostė širdį tokie žodžiai.
Esu dėkinga direktoriams Pranui Savickui ir Janinai Šileikienei, kurie buvo supratingi, visada galėjau į juos atsiremti.
O kiek gražių projektų gimė šioje mokykloje. Čia prasidėjo mano Šv. Agotos duonelės kelias, kuris tęsiasi ir šiandien. Mokyklos bendruomenei visada labai svarbūs buvo dvasiniai dalykai, važiuodavome su mokiniais į Šiluvos atlaidus, visomis progomis melsdavomės Janapolės bažnyčioje.
Rūta NEVARDAUSKIENĖ, istorijos ir geografijos mokytoja:
– Janapolės mokykloje buvau ir mokinė, ir mokytoja. Baigiau šią mokyklą 1989 m. ir 1993-iaisiais atvykau čia dirbti. Išdirbau čia 26 metus iki švietimo įstaigos uždarymo.
Su dideliu džiaugsmu atsimenu savo šaunius mokinius, su kuriais pasimatome ir šiandien. Mūsų kaimo mokykla buvo kultūros židinys, atmosfera dvelkė nuoširdumu. Patys geriausi prisiminimai.
Labai gaila, kad mokyklą teko uždaryti. Nors apie šį žingsnį visi žinojome iš anksto, sunku buvo susigyventi. Mačiau ir palaikiau direktorės Janinos Šileikienės pastangas išsaugoti mokyklą, kiekvienas mokinys jai buvo labai brangus. Direktorė dėjo didžiules pastangas.
Raimunda ŠVENTOŽECKIENĖ, mokinė ir mokytoja:
– Janapolė – mano, mano vaikų, tėvų ir senelių gimtinė. Čia prabėgo gražiausios mūsų dienos. Janapolės mokykloje 5 skyrius (1942 m.) baigė mano mama, 4 skyrius (1940 m.) – mano tėtis. O aš mokyklos slenkstį peržengiau 1965 metais.
Labai patiko pirmoji mokytoja Irena Petrauskaitė. Tvirtai žinojau, kad užaugusi būsiu pradinių klasių mokytoja, todėl baigusi 11 klasių įstojau į Šiaulių pedagoginį institutą, kur įgijau pradinių klasių mokytojo kvalifikaciją. Dirbau Tveruose, Telšiuose, bet 1988 m. sugrįžau į Janapolės mokyklą jau kaip mokytoja ir dirbau iki jos uždarymo. Sutikau nuostabių, kūrybingų, smalsių ir išdykusių vaikų. Smagu buvo dirbti su pradinių klasių mokiniais, bet dar įdomiau – su priešmokyklinukais. Į pirmą klasę išleidau 14 šešiamečių laidų.
20 metų vadovavau teatro būreliui. Jame vaidino pradinių klasių mokiniai ir priešmokyklinukai. Pastatėme tikriausiai visus vaikiškus spektakliukus. Dalyvaudavome net rajoninėse apžiūrose. Buvau atsakinga už mokyklos muziejų. Jame vyko mokymo įstaigos renginiai, edukaciniai užsiėmimai. Visa mokyklos bendruomenė pildė muziejų naujais eksponatais. Uždarius mokyklą, muziejus buvo perduotas miestelio bendruomenei ir gyvuoja iki šiol. Labai smagu dirbti buvo Janapolėje, nes puikus mokytojų kolektyvas, puikūs vadovai. Lengva būdavo organizuoti renginius, šventes, išvykas, stovyklas, nes į pasiruošimą įsijungdavo visas kolektyvas.
Labai laukiu mokyklos 200 m. šventės. Laukiame visi 1976 m., 7 laidos klasės draugai. Dar nebuvo penkmečio, kad nesusitiktume… 2026 m. bus 50 metų, kai baigėme mokyklą. Visada sugrįžtame į savo mielą mokyklą, dalijamės prisiminimais, džiaugiamės susitikę. Todėl šis mokyklos jubiliejus – proga pasimatyti su klasės draugais, mokiniais, mokytojais, kolegomis.
