„Kai nesu nuolat įsitraukusi į tam tikras veiklas, sąžinė mane iš lėto pradeda graužti“, – sako plungiškė Monika Arlauskaitė. Pažįstantys Moniką gali patvirtinti, kad šios merginos sąžinė tikrai daug darbo neturi, nes tiek įdomių dalykų vyksta jos gyvenime! Kviečiame susipažinti su šiuo drąsiu ir protingu jaunu žmogumi, kuris savo pavyzdžiu siekti to, ko nori, gali įkvėpti kiekvieną iš mūsų.
– Monika, net sunku apsispręsti, nuo ko pradėti pokalbį su Tavimi, nes stengdamasi pažinti Tave supratau, jog bendrauti teks su labai veiklia ir aktyvia mergina. Taigi klausimas – iš kur kyla tas noras ką nors daryti? Kas Tave motyvuoja neapsiriboti tik mokykla, pamokomis?
– Priežasčių galėčiau rasti tikrai begalę, pavyzdžiui, noras tobulėti kaip asmenybei arba susirasti naujų pažinčių, bet viena svarbiausių – noras įrodyti kitiems, taip pat ir sau, jog galiu aktyviai veikti, kurti, organizuoti, nebijoti suklupti ir vėl tvirtai atsistoti ant kojų ir žengti pirmyn. Motyvacijos šaltinis – mane supantys žmonės, ir tai ne vien mano šeima, bet ir draugai, kurie mane skatina, o kartais net liepia „irtis“ pirmyn ir niekada nesustoti, o ir gyvenimas be papildomos veiklos juk toks pilkas ir niūrus!
– Domiesi politinėmis aktualijomis, esi įsitraukusi į pilietinių iniciatyvų „Baltosios pirštinės“, pasisakančios už skaidrius rinkimus, „Žinau, ką renku“ veiklą. Dėl to tenka organizuoti, dalyvauti įvairiuose debatuose. Kodėl tai Tau įdomu?
– Nemeluosiu, įsitraukiau į šias iniciatyvas iš noro veikti ir suprasti, koks gyvenimas verda būtent ten. Tačiau net sunku nusakyti, kokius jausmus sukelia ir kokią laimę suteikia mano apsisprendimas! Pažinau nemažai bendraminčių, kurie yra taip pat aktyvūs savo miestuose, todėl dažnai pasidalijame savo patirtimi, nuoskaudomis, ateities planais ir, žinoma, anekdotais! Kodėl būtent politinės iniciatyvos? Kaip ir kiekvienas atsakingas Lietuvos Respublikos pilietis, noriu žinoti savo šalies aktualijas, stebėti rinkimus, politikų veiklą ir su jais kontaktuoti. Tyrimai atskleidžia, kad jaunimas šiomis dienomis nesidomi politika, ji jiems neįdomi, todėl prisidėdama prie šių iniciatyvų noriu parodyti jaunimui, kad domėtis politika yra ne tik naudinga ir prasminga, bet ir įdomu!
– Kitas stebinantis dalykas – antrus metus priklausai Jaunimo Europos komandai. Papasakok apie šią organizaciją. Kokie keliai Tave atvedė į ją? Kuo darbas čia Tau svarbus? Ką pavyko nuveikti priklausant šiai ambicingai jaunimo komandai?
– Jaunimo Europos komanda – aktyvių žmonių komanda. Mes esame iš visos Lietuvos susirinkęs jaunimas – jaunieji Europos Sąjungos ambasadoriai savo miestuose. Mūsų tikslas – šviesti jaunimą savame mieste būtent apie Europos Sąjungą, jos vykdomas veiklas, istoriją ir kt., perteikiant informaciją kuo paprasčiau ir patraukliau jaunuoliams, o renginiai ir pamokos yra vedamos įvairiai: organizuojami debatai, viktorinos, diskusijos. Teko ne kartą vesti renginius nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, Rietavo ir Alytaus jaunimui, taip pat teko nuvykti pas jaunuolius ir į Platelius.
Į Jaunimo Europos komandą įsitraukti svarsčiau jau keletą metų, bet mane stabdydavo mintys, jog aš tik mažo miesto gyventoja, o keliauti vienai į Vilnių, prisijungti prie komandos žmonių, kurių nesu mačiusi nė karto gyvenime, mane tikrai pražudys. Bet štai ir aš! Suėmiau save į rankas, visas negatyvias mintis patraukiau į šoną ir užpildžiau atrankos anketą. Niekam to nesakiau, o išėjo taip, kad jau antrus metus esu šios nuostabios komandos narė. Visi aplinkiniai sužinoję labai mane palaikė ir džiaugėsi. Esu be proto laiminga, sužinojau, ką reiškia dirbti komandoje, kaip veikia pati Europos Sąjunga ir jos institucijos, kaip tinkamai naudotis socialiniais tinklais. Teko susipažinti ir pietauti ne kartą su dabartiniu užsienio reikalų viceministru (tuo metu buvusiu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu) Arnoldu Pranckevičiumi, kuris savo įdomiomis istorijomis nuobodžiauti tikrai neleidžia! Sunku būtų save įsivaizduoti be šios komandos dabar, o mano asmeninis indėlis šiuo metu – surengta daugiau kaip 20 įvairių renginių, diskusijų, debatų Plungės jaunimui ir ne tik!
– Tavo pažintis su Europos Sąjunga įvyko juk dar prieš įsiliejant į Jaunimo Europos komandą?
– Taip, 2019 metais pasinaudojau Plungės rajono savivaldybės ir partnerių iš Vokietijos „Erasmus+“ projektu. Juo gali pasinaudoti bet kuris 14–16 metų Plungės ir Plungės rajono jaunuolis. Ką šis projektas suteikia? Nemokamą kelionę į Vokietiją aštuonioms dienoms! Jaunuoliai, susirinkę iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, diskutuoja įvairiomis Europos Sąjungos aktualijomis. 2019 metais projektas buvo orientuotas į Europos Sąjungos problemas, kartu su komandomis atlikome įvairias užduotis, ruošėme pristatymus, koncertavome. Apsilankėme Berlyne ir jo muziejuose. Kokios naudos suteikė man šis projektas? Visų pirma – naujos patirties, t. y. kelionė į kitą šalį be tėvų, taip pat patobulinau anglų kalbos įgūdžius, susiradau bendraminčių iš kitų šalių, su kuriais iki pat šių dienų palaikome gana gerus ryšius! Mano didžiausia rekomendacija – keliauti visam jaunimui, ir noriu paraginti, nes atranka vyksta kasmet, o artimiausia numatoma jau šį pavasarį!
– Priklausai ir Lietuvos skautijai, esi Plungės skautų narė. Kuo žavi ši veikla?
– Prieš įstodama į šią organizaciją, o tai buvo 2017 metais, kaip ir dauguma žmonių, maniau, kad skautai – jaunuoliai, kurie beldžiasi į žmonių duris ir pardavinėja sausainius. Bent taip juos vaizduoja filmuose. Skautai dalyvauja įvairiuose renginiuose, mokymuose, organizuoja stovyklas, keliauja net į 50 kilometrų žygius ir dar nuveikia daug kitų dalykų! Prisijungusi supratau, kad čia – mano namai, o aš – tikras gamtos vaikas. Ši organizacija mane taip žavi… Niekada nemaniau, kad galiu tapti tokia patriotiška lietuvaite, per Lietuvos šventes giedoti himną ar dainuoti Maironio „Lietuva brangi“ prie vakaro laužo, susikibusi su broliais ir sesėmis. Tai man sukelia tokius stiprius jausmus ir pasididžiavimą, kad esu čia, skautų organizacijos ir šalies dalis. Ši veikla taip pat yra žavi dėl daugelio kitų dalykų: puikus komandinis darbas, visada ištiesta pagalbos ranka, užgrūdinta žmogaus valia, skautų tradicijos… Nuotykiai, patirti stovyklose ir visose kitose veiklose, niekada neišblėsta. Esu be proto dėkinga šiai organizacijai ir vadovams, kurie formuoja puikias vertybes jaunimui!
– Seimas 2022-uosius yra paskelbęs Jaunimo ir Savanorystės metais. Savanoriavimas Tau vėlgi nėra svetimas. Paskutinįsyk patirties sėmeisi Plungės rajono savivaldybėje – teko pažinti savivaldą iš vidaus, bendrauti su meru, Savivaldybės administracijos direktoriumi. Koks įspūdis? Kur dar teko savanoriauti?
– Tikra tiesa, savanoriauti Plungės rajono savivaldybėje pradėjau nuo liepos mėnesio ir baigiau prieš dvi savaites. Ilgas laiko tarpas, tiesa? Tačiau mielai sutikčiau ir dar ilgiau ten savanoriauti. Norėjau pažiūrėti, kaip ši įstaiga veikia iš vidaus, ir susipažinti su darbuotojais. Man puikiai tai pavyko pasiekti! Įstaigos darbuotojai labai šiltai priėmė, ypač esu dėkinga jaunimo reikalų koordinatorei Jurgai Venckuvienei, kad ji buvo tartum mano gidė ir galiausiai tapo lyg draugė, kuri su manimi buvo visą pusmetį kartu. Teko apsilankyti praktiškai visuose Savivaldybės skyriuose, susipažinti su jų veikla ir net pabandyti atlikti tos srities darbą. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad galėsiu rašyti posėdžių protokolus ar padėti atlikti viešąjį pirkimą!
Kalbant apie savanoriavimą kitur – turbūt būtų sunku suskaičiuoti visus kartus. Pagrindinis „spyris“, kuris mane atvedė į savanorystę, – 2018 m. Plungės miesto šventė. Neslėpsiu, kaip pirmam kartui tai buvo tikras riešutėlis, kurį įveikusi nenorėjau sustoti! Todėl tais pačiais metais įsitraukiau į festivalio „Mindėėė“ savanorių gretas. Šiais metais aš jau esu ne savanorių gretose, o koordinatorių, todėl labai smagu matyti, kaip kasmet ne tik aš tobulėju, bet ir pats festivalis, kuris, beje, žadamas ir šiais metais! Taip pat man teko savanoriauti gyvūnų prieglaudoje „Plungės priglaustukai“, kurioje susipažinau su kitais gyvūnų mylėtojais ir kartu stengėmės prisidėti prie gyvūnų geresnio rytojaus.
– Kuo jaunam žmogui savanorystė gali būti naudinga?
– Kiekvienas jaunuolis, kuris ketina savanoriauti, mano nuomone, turėtų pagalvoti, ko iš to norėtų pasisemti. Gal tai viešas kalbėjimas, gal darbas komandoje. O tuomet turėtų stengtis save šiose srityse kuo labiau realizuoti. Dauguma žmonių atmeta savanorystės variantą, nes tai yra darbas, atliekamas savanoriškai, o jokio materialaus atlygio žmogus taip ir negauna, tačiau net nesusimąstome, kokį dvasinį atlygį mums tai gali suteikti. Koks puikus jausmas apima tave, kai kuo puikiausiai įvyksta renginys ir visi kartu džiaugiasi pasiektu rezultatu, o įgytos pažintys virsta nuostabia draugyste, o kai kam ir antrosios pusės susiradimu.
– Kas dar įdomaus vyksta Tavo gyvenime? Kam yra skirtas Tavo laisvas laikas (jei tik jo lieka po visų anksčiau išvardytų užsiėmimų)?
– O laisvo laiko tikrai būna, kartais net per daug! Mėgstu laisvalaikį leisti aktyviai: kartu su draugais sportuoju, žaidžiu tinklinį, groju gitara drauge su grupe mokyklos renginiuose, skaitau knygas ir kuriu ateities planus. Ne kartą esu sakiusi, jog man vieno gyvenimo tikrai nepakanka, aš noriu save išbandyti visose srityse, kuriose tik galiu atrasti vietą, ir visai nesvarbu, tai menas ar sportas.
– Ar esi bandžiusi… nieko neveikti?
– Man „tinginio“ dienos taip pat egzistuoja, bet stengiuosi jų skaičių mažinti, kad tai netaptų blogu įpročiu. Kai nesu nuolat įsitraukusi į tam tikras veiklas, sąžinė mane iš lėto pradeda graužti, iš to gimsta nusivylimas savo pasyvumu. Todėl nuolat kažką darydama, kurdama aš galiu iš tiesų jaustis savimi.
– Esi abiturientė. Greičiausiai jau dėlioji savo ateities planus. Taigi kokie jie?
– Jau nuo dešimtos klasės bandžiau dėliotis savo ateitį, studijas, būsimą darbą ir kt. Tačiau supratau, kad viskas sustyguota gyvenime niekada nebūna ir bet kada gali kas nors pakrypti priešinga linkme, nei kada apie tai esi galvojęs. Būtent dėl šios priežasties pradėjau plaukti kartu su gyvenimo srove. Šiuo metu ši srovė mane neša link mylimosios sostinės ir politikos studijų. Tačiau niekas nežino, kur iš tiesų aš atsidursiu rudenį. Mano aktyvi veikla tikrai nebus sustabdyta išvažiavus studijuoti, ten taip pat manęs laukia aktyvios organizacijos, įvairios galimybės ir renginiai. Žinoma, nežadu sustabdyti veiklos ir pačioje Plungėje, kuri mane užaugino ir vis dar augina.
– Malonu tai girdėti. Dėkoju už pokalbį.