Šis pavasaris rietaviškių Birutės ir Vyto Rutkauskų šeimai neeilinis – balandžio 24 dieną sutuoktiniai atšventė savo bendro gyvenimo 50-metį, o balandžio 29-ąją ponia Birutė sulaukė svečių iš sostinės, atvežusių ir įteikusių jai šalies Prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį.
Motinos dienos išvakarėse – ordinas
Prezidento įvertinimo rietaviškė sulaukė už tai, kad kartu su vyru Vytu užaugino ir į savarankiško gyvenimo kelią išleido penkis vaikus, kad sugebėjo būti gera ir rūpestinga mama, atidavusia vaikams visą širdies šilumą ir gyvenimišką patirtį.
Artėjančios Motinos dienos proga moterį pasiekė medalis – graži dovana už nueitą ilgą, rūpesčių ir atsakomybės, kantrybės ir darbštumo kupiną daugiavaikės mamos kelią.
Keturios dukros ir jaunėlis sūnus
B. Rutkauskienė sako, kad būti daugiavaike mama jai nebuvo sunku, nors motinystę visada derino su gydytojos darbu. „Anuomet po vaiko gimimo galėjai ilsėtis tik tris mėnesius, tad pirmąsias dukras Otiliją ir Renaldą veždavome prižiūrėti auklytei. Gimus Rūtai, auklė ateidavo jau į namus. Vėliau iš Kaltinėnų pas save gyventi parsivežėme mamą, kuri mums padėjo prižiūrėti Giedrę. Kai mergaitės sulaukdavo tinkamo amžiaus, pradėdavo lankyti vaikų darželį“, – pasakojo moteris.
Penktasis ir paskutinysis sutuoktinių vaikas – sūnus Vytas. Jį prižiūrėjo ir paūgėjusios seserys, o ypač – didele mamos atrama ir padėjėja buvusi vyriausioji Otilija.
„Būti daugiavaike mama niekada nesvajojau. Anaiptol! Mano jaunystės vizijose šeimos iš viso nebuvo – planavau netekėti ir gyvenimą nugyventi savarankiškai. Bet, tapusi mama, vaikus mylėjau. Supratau, kaip jiems svarbu jausti nuolatinį rūpestį ir dėmesį, žinoti, kad yra mylimi ir brangūs. Kiek vaikams augant savęs atiduosi, tiek ir turėsi“, – motiniška patirtimi dalijosi B. Rutkauskienė.
Iš Vilniaus – į Žemaitiją
Kaip jau minėjome, balandį Birutė ir Vytas Rutkauskai atšventė auksines vestuves. Susituokė juodu Vilniuje, bet žemaitė žmona sugebėjo įkalbėti aukštaitį savo vyrą palikti gerą darbą sostinėje ir važiuoti gyventi į Žemaitiją, arčiau jos tėviškės Kaltinėnų. Rietavą pasirinko tik todėl, kad šiame miestelyje abu rado darbą – Birutė įsidarbino dantų gydytoja vidurinėje mokykloje (dabartinė Lauryno Ivinskio gimnazija), o Vytas – dėstytoju tuometiniame Rietavo tarybiniame ūkyje-technikume.
Vėliau moteris dirbo poliklinikoje, o 1995 metais atidarė privatų stomatologo kabinetą. Savo profesijai gydytoja atidavė beveik 50 metų.
V. Rutkauskas, įkūrus Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejų, tapo jo direktoriumi ir visa širdimi pasinėrė į užmarštin nuėjusios garbingos kunigaikščių giminės istorijos atkūrimą ir puoselėjimą. Pasak B. Rutkauskienės, būtent tada, atradęs kunigaikščius Oginskius, aukštaitis jos vyras galutinai susiliejo su žemaitišku Rietavo kraštu.
„Priimti jį tokį, koks yra“
Paklausta apie laimingos santuokos paslaptį, Birutė atsako ilgai negalvodama: „Turi žmogų, su kuriuo gyveni, tad reikia priimti jį tokį, koks yra. Mano vyras – labai visuomeniškas. Ir aš jam visada leidau tokiam būti, nors šeimai jo ir trūko. Bet Vytas tuo gyvas – mėgstamu darbu ir visuomenine veikla jis įprasmina savo gyvenimą.
Man pačiai nepatinka eiti į visuomenę, labiau mėgstu atsiskyrėlišką gyvenimą, kuriame daugiau privatumo. Tokį ir gyvenu.“
Pulkas atžalų
Šventės, sukaktys – skirtos tam, kad atsigręžtum ir naujai pažvelgtum į nueitą kelią, įvertintum gyvenimo prasmę, pasidžiaugtum subrandintais vaisiais. Sutuoktinių Rutkauskų didžiausias turtas – vaikai, anūkai, proanūkė.
Vyriausioji Otilija dirba muziejuje. Su vyru Egidijumi augina keturis vaikus. Jos šeima gyvena kartu su tėvais Rietave. Renalda su vyru ir dviem vaikais įsikūrusi sostinėje, dirba Vilniaus savivaldybėje. Rūta gyvena Kretingoje, yra sveikatinimo ir grožio procedūrų salono administratorė. Kretingoje auga dar trys Rutkauskų anūkai. Toliausiai nuo namų – Italijoje – gyvenanti Giedrė dirba Paduvos botanikos sode.
Jauniausias sūnus Vytas šeimos dar nesukūręs. Jis gyvena Rietave. Kaip tėtis ir vyriausioji sesuo, dirba muziejuje.
Nors dvi jauniausios atžalos anūkų seneliams dar nepadovanojo, Rutkauskai jau džiaugiasi pirmąja proanūke Magdalena.
Meilė ir džiaugsmas šioje šeimoje – abipusis. Sutuoktinių vaikai yra dėkingi už seseris ir brolį, šeimos bendrystės džiaugsmą, įskiepytą meilę Tėvynei, Dievui ir artimui, taip pat – už įkvėpimą bei padrąsinimą eiti savo keliu.
Dukros Otilijos žodžiai
Rietavo savivaldybės administracija, teikdama apdovanojimui B. Rutkauskienės kandidatūrą, rašė: „Daugiavaikė mama kiek galėdama įvairiose gyvenimo situacijose rasdavo jėgų pagelbėti ir kitiems žmonėms. 2008–2010 m., Rietave prasidėjus daugiavaikių šeimų sąjūdžiui, B. Rutkauskienė aktyviai įsijungė ir dalyvavo draugijos „Motulės delnuos“ veikloje. Ši draugija sugebėjo atkreipti plačiosios visuomenės ir valdžios institucijų dėmesį į tikrąsias daugiavaikių šeimų problemas ir vaikų ugdymo galimybes, įrodydama gausiose tradicinėse šeimose puoselėjamų tradicijų reikšmę ugdant dorus, visuomeniškai aktyvius žmones.“
Medaliai, ordinai, pagyrimai – tai priemonės motinystės svarbai įvertinti, tačiau nėra didesnės padėkos Motinai nei jos vaikų meilė. Todėl straipsnį apie daugiavaikę mamą gydytoją B. Rutkauskienę baigsime nuoširdžiais pirmagimės dukros Otilijos žodžiais: „Mūsų Mama labai gera, kantri, mylinti, darbšti, rūpestinga, gailestinga. Gražus, bet nelengvas jos gyvenimas. Mamai svarbiausia – šeima. Mus, vaikus, Mama auklėjo tik savo pavyzdžiu.“
