Plungės viešojoje bibliotekoje rugsėjo 4-ąją vyko konferencija „Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis ir jo epocha“, skirta šio žymaus politiko, diplomato, kompozitoriaus 250-osioms gimimo metinėms paminėti.
Visų pirma susirinkusiuosius pasveikino Savivaldybės meras Audrius Klišonis ir Viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė. Konferencijai solidumo teikė ne tik asmenybė, kurios garbei šiais metais organizuojami įvairūs renginiai, bet ir būrį klausytojų pritraukiantys lektoriai.
Pirmasis savo pranešimą „M. K. Oginskio Europa: XIX a. Europos idėjų žemėlapis“ skaitė mūsų šalies žymus lektorius, profesorius dr. Leonidas Donskis. Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vedėja, humanitarinių mokslų daktarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė kalbėjo apie diplomatinius M. K. Oginskio kelius.
Nuo Rietavo iki Florencijos
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas susirinkusiųjų dėmesį patraukė pranešimu tema „Nuo Rietavo iki Florencijos (M. K. Oginskio gyvenimo ir kūrybos tyrimų dešimtmetis)“.
Kaip sakė pranešėją pristačiusi Plungės viešosios bibliotekos vadovė V. Skierienė, V. Rutkauskas jau kone tris dešimtmečius, nuo 1987-ųjų, kryptingai užsiima Oginskių kultūros paveldo išsaugojimo, atgaivinimo idėjų sklaida. „Mūsų didžiausias rūpestis ir misija – perduoti informaciją iš praeities į ateitį“, – susirinkusiesiems teigė rietaviškis. Anot jo, jei ne plungiškė kraštotyrininkė Eleonora Ravickienė, ne jos veikla, vargu ar Oginskių palikimo išsaugojimo, atgaivinimo reikalai būtų pajudėję.
Rodydamas fotografijas, muziejininkas pasakojo, kad didžiausias Oginskių palikimas Rietavui – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Tiesa, prie jos statybos prisidėjo ne M. K. Oginskis, o jo sūnus Irenėjus, išleidęs apie pusę milijono rublių. Bažnyčios statybą užbaigė I. Oginskio sūnus Bogdanas. Kalbėdamas apie Oginskių koplytėlę, V. Rutkauskas prisiminė, jog sovietmečiu ją norėta paversti transformatorine, tačiau nepavykus to padaryti ji buvusi palikta likimo valiai. O artėjant elektrifikacijos 100-osioms metinėms paaiškėjo, kad ši koplyčia-mauzoliejus bus įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą, tai padaryta 1993 metais.
Muziejaus vadovas neslėpė šiek tiek pavydintis plungiškiams, kad jie turi puikius Mykolo Oginskio rūmus, kurie patvirtina šių kunigaikščių buvimą, valdymą, kūrimą Plungės krašte. „Jei tik mes turėtume tokius rūmus“, –
su nostalgija kalbėjo pranešėjas. Pasak V. Rutkausko, jam atvykus dirbti į Rietavą, Oginskių dvaro vietoje plytėjusi tik dykvietė ir žmonės seniai buvo pamiršę, jog kažkada ten stovėjo rūmai. Dabar jų vietą ženklina balta kolonada. Rietaviškis akcentavo, jog atstatytoje dvaro muzikos mokykloje šiuo metu įsikūręs Rietavo kunigaikščių Oginskių kultūros istorijos muziejus.
V. Rutkausko teigimu, ieškant žinių apie Oginskius organizuotos ekspedicijos ir išsiaiškinta net 30 Lietuvos vietų, susijusių su šių didikų veikla. Trumpai kalbėta apie M. K. Oginskio rašytinį ir muzikinį palikimą, paskutinį kunigaikščio apsilankymą Rietave, kuris aprašytas jo atsiminimuose.
Baigdamas pranešimą, muziejininkas V. Skierienei įteikė ne tik įvairių knygų, papildysiančių Viešosios bibliotekos lentynas, bet ir į lietuvių kalbą išverstus M. K. Oginskio priesakus sūnui Irenėjui.
Spausdintinis palikimas
Apie sukauptą kunigaikščių Oginskių spausdintinį kultūros paveldą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pasakojo šios bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vyriausioji bibliografė Jadvyga Misiūnienė.
Kaip kalbėjo pranešėja, karo metais knygų rinkiniams saugoti Vilniuje buvo įsteigtas centralinis knygynas, kurio pagrindinis tikslas buvęs prižiūrėti privačius knygų rinkinius. Taip pat pradėtos vežti ir be savininkų likusios knygos. Rietave rasta net 3,5 tonos knygų, o Plungėje knygos buvusios labai nuniokotos kareivių.
Šiuo metu Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomi vertingiausi Oginskių leidiniai iš Plungės ir Rietavo: vienuolika M. K. Oginskio leidinių, penkios knygos, parašytos jo sūnaus Irenėjaus, 36 Irenėjaus žmonos knygos, vienuolika jų vaikų knygų.
Plungiškiai, atvykę į konferenciją, turėjo išskirtinę galimybę savo akimis išvysti spausdintinį kunigaikščių Oginskių palikimą: antraštinių lapų ir dokumentų, kurie saugomi nacionalinėje bibliotekoje, kopijas, Oginskių parašytus kūrinius, išleistus dar jiems gyviems esant, įvairių dokumentų apie juos (panegirikos, oficialūs raštai, kunigaikščiams dedikuoti kūriniai), Oginskių giminės knygų rinkinius.
