Žiemiškai baltą gruodžio 3-iosios vakarą į Žemaičių dailės muziejų rinkosi ištikimi muziejaus globėjai, bičiuliai, partneriai. Pradėdamas Padėkos vakarą, direktorius Alvidas Bakanauskas į garbius svečius, susirinkusius ne tik iš Plungės, bet ir iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Telšių, kreipėsi šiltais žodžiais: „Adventas – tai susikaupimo, apmąstymo, susitaikymo, paguodos laikas. Tai laikas prisiminti gerus darbus ir padėkoti artimui už pagalbą, už tai, kad ir džiaugsme, ir liūdesy buvome kartu. Juk mūsų bendras tikslas – kurti klestinčią laimingų, sveikų, dvasiškai turtingų žmonių Plungę. Tad ačiū, mielieji, kad atsiliepėte į mūsų kvietimą ir šiandien esame kartu.“
A. Bakanausko padėkos žodžius palydėjo tradiciškai rūmuose suskambusi muzika. Publiką į gerų emocijų bangas nunešė prancūzų dainininkės, aktorės Klotildos Solange atliekamos romantiškos dainos. Jai akompanavo pianistas Kazimieras Krulikovskis.
Apie tai, kas nuveikta
2022 metai baigiasi, kokie jie buvo muziejui? Atsakymas vienareikšmiškas – puikūs rezultatai, vertinant kultūrinėmis kokybės kategorijomis. Muziejaus fondai per metus papildyti 472 eksponatais, lankytojai pakviesti į 75 įvairioms amžiaus grupėms skirtus renginius. A. Bakanauskas iš ilgo darbų sąrašo paminėjo tik tuos svarbiausius, kurie be kultūros puoselėtojų, rėmėjų, be asmeninių puikių iniciatyvų būtų taip ir likę tik planuose.
Žinoma, pirmiausia įgyvendinti svarūs mokslinių renginių paketai, skirti Plungės jubiliejui: nacionalinė konferencija „Alsėdžiai: bažnytinis centras – parapija – miestelis nuo pirmojo paminėjimo iki XIX a. vidurio“, nacionalinė mokslinė konferencija, skirta Plungės savivaldos 230 metų jubiliejui, išleistas mokslinis leidinys „Žemaitija: savivaizdžiai, reprezentacijos, atmintys“.
Lankytojus domino parengtos profesionalių dailininkų Gintauto Vaičio, Antano Šerono, Viktoro Paukštelio, Elvyros Katalinos Kriaučiūnaitės, Donato Valatkos, Ingridos Sokaitės ir Rolando Helmerio (Vokietija), Vaclovo Rato (Australija) parodos, Ray Bartkaus (JAV) įspūdingos šviesos instaliacijos. Didelio jaunosios kartos dėmesio sulaukė LR Seimo kanceliarijos parengta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Balys Gajauskas (1926–2017)“, šių metų aktualija tapo ir Europos Parlamento nario profesoriaus Liudo Mažylio parengta ir pristatyta paroda apie Sibiro tremtį.
Padedant dideliam ratui rėmėjų, entuziastų muziejuje sėkmingai įgyvendinti kultūriniai projektai: XVII tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, gyvosios archeologijos festivalis „Gīva Gondinga“, M. K. Čiurlionio kelio renginiai, rašytojos Žemaitės gimimo dienos minėjimas Bukantėje.
Dar žiupsnelis kultūrinės statistikos: muziejaus erdvėse nuskambėjo koncertai – Fortepijono fiesta Plungėje, Nyderlandų nacionalinio fanfarų orkestro; organizuota daugiau kaip 300 edukacinių užsiėmimų, 417 ekskursijų. Muziejų aplankė 17 594 fiksuoti lankytojai.
Nauji muziejinės veiklos partneriai: Alsėdžių parapija, Alsėdžių bendruomenė, Mažeikių muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos nacionalinė filharmonija.
Apie tuos, kam norisi padėkoti
Sakoma, kad padėkos žodžių niekada nebūna per daug. Ypač gražiai jie skamba artėjant metų sandūrai. O dar geriau, kai juos lydi mažytė, bet nuoširdi dovana. Tokia dovanėle tapo… obuoliai iš atjaunėjusio kunigaikščio Mykolo Oginskio sodo.
Kraitelės obuolių iš muziejaus direktoriaus rankų už nuolatinę paramą ir dėmesį muziejui atiteko Plungės rajono savivaldybės merui Audriui Klišoniui, Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorei Dainai Kamarauskienei, laikraščio „Plungė“ fotokorespondentui Sauliui Narkui, UAB „Dalba“ vadovei Dalijai Astrauskienei.
Dar viena obuolių kraitelė padovanota ilgamečiam muziejaus bičiuliui Leonui Narbučiui. Prieš dešimt metų prasidėjusi draugystė tęsiasi iki šiol. L. Narbutis – nenuilstantis pagalbininkas sugrąžinant išeivijos dailininkų kūrybą į Lietuvą. Lipskių šeima, gyvenanti JAV, tarpininkaujant L. Narbučiui, Žemaičių dailės muziejui padovanojo 304 Antano Lipskio (1917–2013) tapybos kūrinius ir 17 skulptūrėlių. Šiais metais muziejuje saugomą dailininko kolekciją (kurioje – ir autoriaus poezijos knygos) papildė piešiniai, eskizai, archyvinė medžiaga. Muziejų pasiekė ir solidus dailininko žmonos Aldonos Lipskienės valia paliktas finansinis palikimas – 25 000 JAV dolerių.
Kad mes būtume matomi, žinomi, kad visa informacija pasiektų lankytojus, labai svarbi bendrystė su žiniasklaida. Už nuolatinį kūrybišką bendradarbiavimą muziejaus direktorius dėkojo laikraščio „Plungė“ redaktorei Linai Liūnienei, laikraščio „Žemaitis“ redaktorei Jurgitai Naglienei, laikraščio „Žemaičių saulutė“ redaktorei Kristinai Paulauskaitei, elektroninio žurnalo „Žemaičių žemė“ redaktorei Danutei Mukienei, Žemaitijos televizijai, Plungės turizmo informacijos centro direktorei Sandrai Kasmauskienei.
A. Bakanauskas nuoširdžius padėkos žodžius tarė Plungės rajono verslo žmonėms: UAB „Vičiūnai ir partneriai“ savininkui Liudui Skierui, UAB „LHM house“ vadovui Laurynui Mitkui, UAB „Strategas“ direktoriui Aidui Kėsui, UAB „Norvetuva“ savininkui Peteriui Rasmusenui, Plungės pramonininkų sąjungos prezidentui Dariui Bieliauskui, Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkui Marijui Kakčiui, Plungės smulkiojo verslo asociacijai.
Šiltų direktoriaus padėkos žodžių netrūko Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonui dekanui kunigui Vytautui Gedvainiui, dr. Dangirui Mačiuliui, dr. Vasilijui Safronovui, prof. habil. dr. Alvydui Nikžentaičiui, prof. Ramūnui Baniui, Virginijai ir Gintarui Končiams, dar daugeliui kitų muziejaus bičiulių.
Didžiausia dovana vakaro svečiams tapo parodos „Laisvė ir vaizduotė. Šiuolaikinis Prancūzijos menas“ atidarymas. Jos sumanytojas – galerijos „Menų tiltai“ savininkas, meno mecenatas Edvidas Žukas. Ekspoziciją pristatė menotyrininkė Jolita Mieželaitienė.
Parodoje pristatoma dvylika menininkų, kurių kūryboje atsispindi dabartinio ekspresionizmo gaivališkumas ir pasiutusi energija, vaizduotėje „atkuriamos“ Biblijos istorijos ir išgyvenimai, keliaujama abstrakčiu Provanso peizažu ar egzotišku Čilės padavimų labirintu. Skulptūros formos jaudina netikėtu medžiagos (bronzos) plastiškumu, tekėjimu. Taip ir knieti ekspresyvųjį, pulsuojantį metalo paviršių lyginti su minkštu ir lengvai minkomu moliu ar lavos tekėjimu iš Žemės gelmių. Yra ir spalvingi, išraiškingo judesio, fantastiniai personažai, išpjaustyti ir suvirinti iš įvairiausių jau panaudotų metalo lakštų.
Ekspozicijoje atsidūrė ir laisvės gūsį patyrę menininkai iš Lietuvos, nevienodu laiku apsigyvenę Paryžiuje. Tai – Pranas Gailius (1928–2015) ir Rūta Jusionytė. Skirtingų kartų dailininkai, artimi ir tolimi, bet jų meną vienija Prancūzijos laisva kūrybos dvasia.
