Vienas sprogimas, kitas. Vienur pagrasinta apie padėtą sprogmenį, tuoj ir kitur. Sunkiasvorės mašinos vėl traiško niekuo dėtus žmones. Cheminė ataka… Tai – pastarųjų savaičių naujienos. Anksčiau galėjome guostis, jog visa tai vyksta toli nuo mūsų, o dabar ramybė pradeda sklaidytis kaip vasaros rūkas. Kaskart klausydamasis dienos naujienų lengviau atsikvepi, kai nepranešama apie įvykusį sprogimą, sutraiškytus žmones...
O gal šių išpuolių tikslas toks ir yra? Įvaryti nežinomybės jausmą ir kas kiek laiko tą širdyje tūnantį nerimo kirminą pažadinti? Ko gero, tik aukščiau esantysis težino, kas dedasi žudynes sumąsčiusių žmonių galvose.
Atvirai pasakysiu: anksčiau pasvajodavau, kaip būtų gerai paatostogauti kur nors Europoje, o dabar vis dažniau susimąstau, kad gal ir nenoriu.
Kad jau prakalbau apie atostogas, tą temą ir pratęsiu. Pradėsiu nuo tų, kurie atostogauja ilgiausiai – moksleivių. Matyt, naujoji šalies valdžia nusprendė gyventi pagal liaudies išmintį. Juk sakoma, kad nauja šluota naujai šluoja. Štai švietimo ir mokslo ministrė ėmė ir sužaidė žaidimą „mes pasitarėm, ir aš nusprendžiau“, kad Lietuvos mokiniai per daug ilsisi ir per mažai mokosi. Sprendimas pagerinti akademinius pasiekimus – ilginami mokslo metai. Ir nesvarbu, kad apklausos rodo, jog su tokiu sprendimu mažai kas sutinka, bet jei ministrė pasakė – šventa.
Neblogai ta nauja šluota brūkštelėjo? O kur tyrimai, kad ilgiau trinant klasės suolus pagerės mokymosi rezultatai? Nesvarbu, juk tiek žmonių dirbo: kūrė apklausas, rengė viešas diskusijas ir pan. Jei dirbo, vadinasi, turi būti ir rezultatas. Ir jis yra. Bet iš šalies žiūrint ir juokas, ir pyktis ima, kai, švelniai tariant, buvai apgautas kaip penkiametis. Po paviešintų interviu supranti, kad viskas iš anksto jau buvo nuspręsta. Tik reikėjo žmonėms parodyti, kad jų nuomonės atsiklausta. O kam jos klausti, jei ji niekam nerūpi?
Na, o dabar apie dirbančiųjų atostogas. Pagal naująjį Darbo kodeksą vietoj 28 kalendorinių atostogausime 20 darbo dienų. Matematiškai lyg ir niekas nesikeičia. Bet ta nauja šluota vienu brūkštelėjimu ėmė ir „nušlavė“ sukauptas atostogas. Juk pagal naują tvarką ir atostogų dienos skaičiuojamos naujai. Nieko nebepridursi: dirba žmonės iš peties. Tik kur nauda? Oi, ne taip paklausiau. Kam nauda?
Tad nebežinai, į kurią pusę ausį atsukti, kai vos ne kas dieną po naujieną. Garantuotai prieššventinę nuotaiką ne vienam mokyklos vadovui sugadino ne tik žinia apie ilginamus mokslo metus, bet ir planai įvesti vadovavimo kadencijas. O, rodos, galėtum pasidžiaugti kvepiančiu pavasariu, besiskleidžiančiais pirmaisiais medžių pumpurais, pražydusiomis žibuoklėmis…
Gražių švenčių!
