Pirmąjį birželio šeštadienį 90 plungiškių, plateliškių, kretingiškių, karteniškių ir iš kitur atvykusių žmonių pėstute įveikė 21 kilometro kelią nuo Pakutuvėnų iki Kartenos, esančios Kretingos rajone. Šiuo žygiu buvo išbandyta ką tik baigta sužymėti viena iš Šv. Jokūbo kelio tinklo, besidriekiančio per visą Vakarų Lietuvą, atkarpų. Plungės rajone tai pirmoji paženklinta Šv. Jokūbo kelio dalis. Vakarų Lietuvoje, apimančioje Mažąją Lietuvą ir Žemaitiją, tokių kelių – 480 kilometrų. Tad žygiuoti tikrai yra kur.
Visi norintieji dalyvauti žygyje, kurį organizavo Plungės ir Kretingos turizmo informacijos centrai, rinkosi į Pakutuvėnus. Taigi pirma – malda, o po jos – piligriminis žygis.
Prieš šv. Mišias, kurias aukojo brolis Gediminas, į susirinkusiuosius kreipėsi Plungės turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Sandra Kasmauskienė: „Džiaugiuosi, kad jūsų – suvažiavusių į šią ypatingą vietą ir norinčių pirmiems išbandyti šį kelią – yra tiek daug. Pažiūrėsite, kaip tarp Plungės ir Kretingos rajonų besidriekianti Šv. Jokūbo kelio atkarpa atrodo, pamatysite, kiek daug kartu su kolegomis iš Kretingos nuveikėme, kad tas kelias būtų ne tik virtualus, bet atsirastų ir realybėje.“
S. Kasmauskienė priminė, kad Šv. Jokūbo kelias 1993 metais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, kad jis driekiasi per Ispaniją, Portugaliją, Vokietiją, Lenkiją ir kitas šalis. Pastaruoju metu šio kelio tinklas kuriamas Lietuvoje, tad džiugu, kad dalis jo – ir Plungės rajone. Dar vienas įdomus faktas: visas Šv. Jokūbo kelias – vienos krypties, iš šiaurės į pietus, į Ispanijos mieste Santjago de Komposteloje esančią katedrą, kur ilsisi šventojo Jokūbo palaikai. Ir žymimas tas kelias tik viena kryptimi. Tarptautinis skiriamasis jo ir jame esančių lankytinų objektų ženklas – geltona kriauklytė mėlyname fone.
Susirinkusiuosius pasveikino ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis bei Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius. „Kovidas“ neleido mums išvykti į užsienį, bet suteikė galimybę pamatyti, kokia graži yra mūsų Lietuva. Per šį laikotarpį, stebint socialinius tinklus, matyti, kaip lietuviai susipažįsta su savo šalimi ir kiek daug nuostabos dėl puikių piliakalnių, miestelių, pažintinių takų. Ir ši Šv. Jokūbo kelio atkarpa – galimybė pažinti dalelę savo krašto. O žygis – galimybė pabūti kartu, pabūti su savo mintimis, susilieti su visata, Dievu. Prieš kokius 20 metų, kai matydavome piligrimus Ispanijoje ar kitose šalyse, stebėdavomės: „Kurių galų jūs einat?“ O dabar tos nuostabos nebėra: tiesiog žmogus jaučia vidinį poreikį eiti ir eina“, – kalbėjo meras A. Klišonis.
Kretingiškis meras A. Kalnius linkėjo: „Eidami tuo keliu atraskime vidinę ramybę, buvimo kartu džiaugsmą, pajauskime bendrystę ir padėkokime tiems, kas stengėsi, kad šį kelią turėtume.“
Kad Vakarų Lietuvoje atsirastų Šv. Jokūbo kelio tinklas, pirmoji iniciatyvos ėmėsi Klaipėdos rajono TIC direktorė Daiva Buivydienė. Prie jos noriai prisidėjo plungiškė S. Kasmauskienė ir Kretingos rajono TIC direktoriaus pavaduotoja Rita Beržanskienė. „Seniai ši idėja galvoje sukosi, tad ačiū kolegei Daivai, kuri viską paspartino. O šiandien štai turime kuo džiaugtis ir didžiuotis“, – sakė Plungės TIC direktorė.
Tiesa, jau šio mėnesio pabaigoje Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje turės ir savo mobiliąją programėlę. Joje – visi maršrutai, kur galima apsistoti, pavalgyti, ką pamatyti, koks bažnyčių darbo laikas, kur gauti antspaudą į piligrimo pasą ir t. t.
Po pristatymo vyko šv. Mišios, o po jų 90-ies žmonių grupė patraukė į žygį, kuriame – tik pusvalandis atokvėpiui ir pietums. 21 kilometro atkarpą vieni įveikė per puspenktos valandos, kiti – per penkias. Žygio pabaigoje, Kartenos pakraštyje, visų laukė kareiviška košė ir karšta arbata. Dar – pažymėjimas apie įveiktą kelią. Jauniausiai žygeivei buvo bene 10 metų, vyriausiems – daugiau nei 60 metų.
Kad ir kiek pavargo kojos, šypsenos nuo dalyvių veidų nedingo iki pat žygio pabaigos. Tokių, kurie pasakytų, jog daugiau nebeis, nebuvo. Taigi ir jus, mieli skaitytojai, raginame: išbandykite Šv. Jokūbo kelio atkarpą. Pradžia – Pakutuvėnų bažnytėlė, toliau – ten, kur veda geltona kriauklė.
