Naujoji Savivaldybės valdžia, dar nespėjusi apsiprasti su pareigomis, gavo gana sudėtingą užduotį – skurdžiame Savivaldybės biudžete rasti apie 120 tūkstančių litų. Mat tiek Savivaldybei atsiėjo bylinėjimasis su UAB „Smulkus urmas“. Kadangi Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir nebeskundžiama, priteistąją sumą teks biudžete atrasti.
Raštas iš VMI
Pirmadienį Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorę Astą Beierle Eigirdienę pasiekė Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiųstas raštas, kad į valstybės biudžetą reikia sumokėti bylinėjimosi su UAB „Smulkus urmas“ išlaidas. Jos gana solidžios – apie 112 tūkst. Lt. Dar kiek daugiau nei 7 tūkst. Lt Savivaldybė turės sumokėti bylą laimėjusiam „Smulkiam urmui“.
Nutartis nepalanki Savivaldybei
Vilniaus UAB „Smulkus urmas“ Plungės rajono savivaldybės administraciją į teismą padavė po 2008 metais vykusio konkurso, kurio metu buvo sprendžiama, kas rajono bendrojo lavinimo mokyklose teiks centralizuotas maitinimo paslaugas. Konkursui pasiūlymus teikė trys įmonės, laimėjo VšĮ „Kretingos maistas“, nuo 2009-ųjų sausio 1-osios pradėjusi teikti maitinimo paslaugas. Už borto likęs „Smulkus urmas“ konkurso rezultatus apskundė teismui. Įmonė reikalavo, kad būtų panaikinta tarp Savivaldybės ir „Kretingos maisto“ sudaryta sutartis, panaikinti konkurso rezultatai ir kad konkursas būtų skelbiamas iš naujo.
Bylinėjimosi procesas truko ilgai. Iš pradžių „Smulkaus urmo“ pretenzijas nagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas. Kai pastarasis ieškinį atmetė, bendrovė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą. Šio sprendimas „Smulkiam urmui“ buvo palankesnis, bet ir tai bendrovės netenkino. Mat Apeliacinis teismas Savivaldybės sprendimą konkurso nugalėtoju skelbti VšĮ „Kretingos maistas“ panaikino, o „Smulkaus urmo“ ieškinį (apie 83 tūkst. Lt) grąžino iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
„Smulkus urmas“ teisybės ieškojo toliau – kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Pastarasis nutartį paskelbė balandžio 5-ąją. Ja naikinama sutartis tarp Savivaldybės ir „Kretingos maisto“, tačiau mokinių maitinimo paslaugą įmonė įpareigojama teikti iki rugpjūčio 31 dienos. Iki to laiko turėtų įvykti naujas konkursas – kad nuo rugsėjo 1-osios paslaugas jau teiktų laimėjusioji įmonė.
Kitas Aukščiausiojo Teismo įpareigojimas – sumokėti 112 347 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 7 370 Lt – „Smulkiam urmui“. Skųsti šios nutarties nebegalima.
Suma kelia abejonių
Savivaldybės administracijos direktorės A. Beierle Eigirdienės teigimu, priteistoji suma labai didelė ir kelianti abejonių. Paklausta, iš kur planuojama paimti tokią sumą, direktorė sakė kol kas nežinanti, esą Savivaldybės vadovai šiuo klausimu dar konsultuosis.
Naujasis meras Albinas Klimas priteistąją sumą vertina kaip nemalonų anos kadencijos valdžios palikimą. Jo teigimu, eilutė, iš kurios būtų galima atrėžti lėšų, surasta, tačiau, prieš sumokant, dar ketinama tartis su advokatais. A. Klimui didžiulė teismo išlaidų suma taip pat kelianti abejonių, todėl, padedant teisininkams, dar ieškosiąs variantų, kaip būtų galima ją sumažinti.
Ilgalaikį turtą atsiims
Kaip į tokią Aukščiausiojo Teismo nutartį reagavo VšĮ „Kretingos maistas“ direktorius Irmantas Norkus? Pastarojo teigimu, teismo verdiktas nieko daug nekeičia. Mat trejų metų sutartis ir taip galiojo tik iki šių metų pabaigos. Taigi čia tik kelių mėnesių skirtumas. Paklaustas, kodėl teismas 2008 metais sudarytą sutartį nutraukė, I. Norkus atsakė: „Manau, teismas atrado jautriausią vietą – sutarties sudarymo datą. Teismo manymu, sutartis pasirašyta kiek anksčiau nei leistina, nepraėjus konkurso rezultatų apskundimo terminui“. Pasiteiravus, ar „Kretingos maistas“ dalyvaus iš naujo skelbiamame konkurse, įmonės direktorius atsakė, jog taip. O jei konkurso nelaimės, ar reikš pretenzijas dėl investuotų lėšų? „Kiek tiksliai investavome, negaliu atsakyti, tačiau valgykloms nupirkome daug ilgalaikio turto. Jį tiesiog išsivešime. O jei ką paremontavome, taip ir paliksime“, – sakė I. Norkus.
Ar naudinga buvo naujovė?
2008 metų pabaigoje kilusi mintis moksleivių maitinimą atiduoti į vienas rankas realizuota labai greitai. Nors ir ankstesnė vaikų maitinimo sistema (kai valgyklos priklausė mokykloms) nebuvo ydinga, Savivaldybės taryba pasisakė už centralizuotą maitinimą. Idėją labai protegavo tuometinė merė Elvyra Valerija Lapukienė, ją palaikė ir Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rolandas Raibužis. „80 procentų mokyklų valgyklų nebeatitinka nei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, nei Visuomenės sveikatos centro keliamų reikalavimų. Jas reikia remontuoti, o tai Savivaldybei atsieis apie 400-500 tūkstančius litų. Ar galėsime tiek investuoti?“ – tuomet tarybos narius agitavo R. Raibužis. Vietoj investicijų ir jis, ir merė E. V. Lapukienė siūlė kitą išeitį – skelbkim konkursą, o jau laimėtojas ir maitinimu, ir valgyklų būkle pasirūpins.
Ar pasirūpino? Iš dalies – taip. „Kretingos maistas“ nupirko naujų stalų, kėdžių, virtuvės įrangos, indų. Tačiau daugumos valgyklų patalpos tebėra tokios, kokios buvo. Jei 2008-aisiais sakyta, jog jos neatitinka reikalavimų, vadinasi, lygiai taip pat neatitinka iki šiol.
„Saulės“ gimnazijos direktorius Algimantas Budrys, paklaustas, ar mokykla pajuto teigiamą centralizuoto maitinimo naudą, kiek patylėjęs, atsakė: „Na, nupirko naujų baldų, bulvių tarkavimo mašiną, kažkiek indų. Planavo ir patalpas atnaujinti, bet to nedarė ir turbūt nebedarys“. Šioje situacijoje minusų, ko gero, daugiau. Blogiausia – nuo pirmosios dienos gerokai šoktelėjo ir vis didėja patiekalų kainos. Be to, darbo neteko dalis darbuotojų, o likusiosioms padidėjo krūvis.
Beje, „Kretingos maistas“ iš Savivaldybės daugiau užsiprašė ir už socialiai remtinų mokinių maitinimą. Nuo kovo 1 dienos Savivaldybė už pradinukų pietus moka 4 Lt (buvo 3,5 Lt), vyresniųjų – 5 Lt (buvo 4,5), už pusryčius – 3 Lt (buvo 2,5). Nemokamai maitinamų vaikų rajone yra 2 939, per kovą valgančiųjų buvo 2 838.
Tokie yra skaičiai, o kiek realiai vaikų nevalgo nemokamų patiekalų, nors Savivaldybė už juos sumoka, niekas nedeklaruoja.
