
Atliekant archeologinius tyrimus, Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje ir Plungės dvaro sodybos teritorijoje (prie laikrodinės pastato) aptikti radiniai pateikė naujų žinių iš mūsų krašto istorijos.
Archeologiniai tyrimai Rietave vykdyti ruošiantis restauruojamam bažnyčios pastatui įrengti naują lietaus vandens nutekėjimo sistemą.
Pasak žvalgomuosius tyrimus atlikusios įmonės „Senų senovė“ vadovo, archeologo, atestuoto paveldosaugos specialisto Broniaus Dakanio, tiriamoje aplinkoje, kasant archeologinius šurfus (14 duobių), aptikti radiniai – žmonių kaulai, įkapių papuošalai (žalvarinė pasaginė segė ir 5 ornamentuoti žiedai, datuojami XV a.) rodo, kad prieš keletą šimtmečių čia buvo iki šiol dar nežinomas kapinynas. Anot B. Dakanio, kapavietės pažeistos, apardytos, tikriausiai kasant duobes, numatytos čia statyti bažnyčios pamatams. Įdomu tai, kad atkastas perlaidoto žmogaus kapas. Plytomis išklotoje kapo dydžio kriptoje rasta dėžutė su kaulais. Rasti trys žiedai rodo, kad čia perlaidoti kilmingos moters palaikai. Šie radiniai paimti antropologiniam tyrimui.
Ypač reikšminga, kad kasinėjant aptikta akmeninių pamatų fragmentų, degusių langų stiklų. Manoma, jog tai – pirmosios Rietavo bažnyčios, statytos iki 1529 m., liekanos.
Plungės dvaro sodybos laikrodinės pastatą ruošiamasi pritaikyti viešosios bibliotekos reikmėms. Archeologinių tyrimų tikslas – nustatyti projektuojamo pastato rytinės dalies pietiniame gale užstatymą dėl galinės sienos susiejimo su galbūt čia išlikusiais pamatais.
Kartu tikėtasi išsiaiškinti ir šios vietos apgyvendinimo laikotarpį. Laikrodinės aplinkos tyrimai vyko šešiose vietose: tarp laikrodinės pastato išlikusios akmenų mūro sienos šiaurinės ir rytinės dalių bei tako, vedančio nuo traukinių stoties tilteliu per Babrungą į dvaro sodybos centrą pro laikrodinę.
Ieškant statinių liekanų, tirti įvairaus dydžio archeologiniai šurfai. Rasta durų rankena, kalvio darbo vinių, koklių ir keraminių bei stiklo indų šukių, geležies dirbinių (peilio geležtė, cilindrinės durų spynos apkalas), žiestų puodų, neglazūruotų ir glazūruotų šukių, tinko gabalėlis. Nustatyta, kad akmenų sienos, besitęsiančios nuo laikrodinės rytų kryptimi ir pasukančios pietų link, pamatas daro kampą, analogišką išlikusioje sienoje, ir pasuka vakarų kryptimi.
Anot B. Dakanio, aptikto 85 cm pločio pamato, mūryto iš akmenų, konstrukcijos, radinių, ankstesnių nei XIX a., analizė leidžia teigti, jog čia būta didelio pastato dar iki pastatant laikrodinę, o greta jos – oranžeriją, kuriai panaudotos išlikusio buvusio pastato sienos.
Tai patvirtina, jog Plungėje dvaras egzistavo jau XVII amžiuje.