Plungiškiai pamena, kaip prieš kelerius metus buvo negailestingai numarinta jų viltis turėti viaduką, kuris sujungtų geležinkelio perskirtas miesto dalis. Viadukui griežtą „ne“ tarė paveldosaugininkai. Dabar žiebiama nauja viltis – neseniai į Savivaldybę „atvežtas“ pasiūlymas Plungėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, po geležinkeliu, įrengti požeminį tunelį. Jį teikia sostinės UAB „Vilniaus rentinys“.
Ko gero, nerastume plungiškio, kuris nepritartų, jog geležinkelio pervaža – tikra piktžaizdė. Kadangi dėl intensyvaus traukinių eismo pervaža dažnai uždaroma, miestas dalijamas į dvi dalis. Dėl to kenčia visi, ypač – atskirtasis rajonas. Labiausiai pikta dėl prie uždarytos pervažos sugaišto laiko, priverstinio vėlavimo ar brangiai atsieinančių apylankos kilometrų.
Prieš kelerius metus plungiškiai džiaugėsi – pagaliau turėsim viaduką, išspręsiantį daugybę eismo problemų bei padėsiantį
ekonomiškai atsigauti atskirtajam miesto rajonui. Viaduko idėja jau buvo pasistūmėjusi, kai staiga jai kelią užkirto paveldo saugotojai. Esą viadukas pernelyg priartės prie paveldo objektų (Oginskių dvaro sodybos parko, statinių), užstos juos, gal net ir kenks. Kadangi paveldosaugininkų žodis svarus, viltis turėti viaduką buvo numarinta.
Dabar idėją, kaip sujungti geležinkelio perkirstą Plungę, siūlo viena vilniškė bendrovė. Pastarosios Savivaldybės administracijai pateiktose vizijose – požeminis tunelis po geležinkeliu.
Su pasiūlymu susipažinęs Savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Šlepetis sakė idėją vertinąs teigiamai. Anot jo, sujungti miestą būtina. Priešingu atveju, vadinamasis kareivinių rajonas ir gyventojams bus nepatrauklus, ir ekonomiškai bus gerokai silpnesnis.
O koks tas siūlymas? Kuo jis patrauklus? Pasak J. Šlepečio, pagal pateiktąją viziją, tunelis turėtų būtų 5 metrų aukščio – tokio reikalauja priešgaisrinė apsauga. Plotis – kone 10 metrų. 8 metrai būtų skirti dviem automobilių juostoms, apie 1,8 m – pėsčiųjų ir dviratininkų takui. Tiesa, pastarasis būtų aukštesnis už važiuojamąją dalį bei atskirtas tvorele – dėl saugumo.
Gatvės nuolydis į tunelį būtų 8 laipsniai. Nuo miesto pusės Dariaus ir Girėno gatvė žemėti pradėtų maždaug nuo sankryžos su Stoties gatve, nuo vadinamųjų kareivinių pusės – kažkur ties posūkiu į „Babrungo“ pagrindinę mokyklą. Rengiant tunelį, reikėtų rekonstruoti Dariaus ir Girėno gatvės sankryžą su Žemaitės gatve, be to, į Dariaus ir Girėno gatvę neliktų išvažiavimo iš autobusų stoties teritorijos.
Pasak vicemero J. Šlepečio, tunelio statyba būtų itin moderni, statybininkai dirbtų pagal naujausias technologijas. Rengiant tunelį, geležinkelis iš apačios būtų sutvirtintas metaliniais vamzdžiais, betoninėmis atramomis. Todėl traukinių eismui darbai netrukdytų.
Vicemero teigimu, tunelio idėja patraukli ir dėl kainos. „Viadukas, kaip buvo skaičiuojama, būtų atsiėjęs apie 27 milijonus litų, o tunelį, kaip mus tikino minėtosios bendrovės atstovai, galima įrengti už 5 milijonus. Taigi kaina nebaugina“, – sakė J. Šlepetis.
Tunelio viziją teigiamai vertinantis vicemeras sakė siūlysiąs ją plačiau – aptarti komitetams, tarybai. Jei ir kiti pritars, teks ieškoti finansavimo šaltinių.
