Penktadienį Plungės pramonininkų sąjungos kvietimu Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis. Atvykęs į Plungę, ministras savo įžvalgomis dalijosi ne Savivaldybės vadovų kabinetuose, o važinėdamas ir sutvarkytomis, ir remonto seniai „prašančiomis“ miesto gatvėmis, stabtelėdamas prie pertvarkomos Plungės geležinkelio stoties, kuri netrukus priglaus ir autobusus bei jų keleivius, apžiūrėdamas pramonės įmonių, kurioms reikalinga ir geresnė miesto bei viso rajono infrastruktūra, ir geležinkelio atšaka, teritorijas, o galiausiai – kartu su savivaldybių vadovais ir verslininkais dalyvaudamas apskritojo stalo diskusijoje „Judėk laisvai ir saugiai“.
Trumpa ekskursija
Ties Plungės miesto riba ministras M. Skuodis ir jo komandos nariai buvo pakviesti sėsti į Plungės autobusų parko autobusą. Juo važiuojant apžiūrėti seniai remonto reikalaujantys Rietavo ir Telšių gatvių ruožai, įvertinta, kaip įgyvendinamas vadinamasis keturių gatvių (Rietavo, Minijos, Telšių ir Laisvės g.) projektas. „Vykdant šį projektą, atnaujinta kelio danga, įrengtos dvi žiedinės sankryžos, pėsčiųjų ir dviračių takai, apšvietimas ir visa kita. Tiesa, ir dėl nedidelių žiedukų, ir dėl susiaurintų gatvių sulaukiame gyventojų kritikos, bet visos šios permainos – tik dėl jų pačių saugumo, nes ir siauresnėje gatvėje, ir prieš žiedą greitis norom nenorom mažinamas“, – pasakojo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Važiuota ir Dariaus ir Girėno, Stoties, Birutės gatvėmis, užsiminta, kad dėl jų su Lietuvos automobilių kelių direkcija jau pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, tad laukiama projektų, finansavimo ir galimybės pradėti jose darbus. Ministrui parodytas ir bene didžiausias miesto pasididžiavimas ir patogumas – prieš dvejus metus atidarytas tunelinis viadukas po geležinkeliu. Tikimasi, jog artimiausiu metu pavyzdine kitiems taps ir Plungės stotis, po savo sparnu priglausianti tiek keliaujančiuosius traukiniais, tiek autobusais.
Kokie verslininkų prašymai?
Salantų gatvėje įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Litspringas“ teritorijoje svečius pasitiko šios įmonės direktorius Egidijus Rapalis. Pristatęs savo bendrovės veiklą ir nuolatinę jos plėtrą, verslininkas akcentavo ne vienam verslo subjektui aktualią problemą – geležinkelio atšakos į Plungės pramonės rajoną atsiradimą. Pasak pramonininkų, ši atšaka būtų didelė paspirtis visiems, kas traukiniais atsigabena žaliavas ir išgabena savo produkciją, deja, jos tiesimas niekaip nepajuda iš mirties taško, nors aktualija gvildenama ir pažadai dalijami jau bene penkerius metus.
Svečiai apsuko ratą ir po „Vičiūnų“ įmonių teritoriją, kuri kitąmet dar labiau plėsis. Čia įsikūrusių bendrovių veiklą, apyvartą, planus ir būsimas investicijas pristatęs „Vičiūnų“ bendraturtis Liudas Skierus sakė: „Šioje teritorijoje veikia keletas skirtingų fabrikų. Jau kitąmet jų turėsime dar daugiau. Plečiamės, vėl pradedame plyno lauko investicijas, vien po stogu turėsime tris hektarus. Žinoma, turime prašymų Susisiekimo ministerijai ir ministrui, bet prašome ne keliukų savo įmonei, o sutvarkytų miesto gatvių, asfaltuotų kaimo kelių, dviračių takų – geros infrastruktūros Plungės ir viso rajono žmonėms, kurių nemaža dalis yra ir mūsų darbuotojai.“
„Judėk laisvai ir saugiai“
Po ekskursijos susitikimas tęsėsi Žemaičių dailės muziejuje, kur surengta apskritojo stalo diskusija „Judėk laisvai ir saugiai“. Jos dalyvius pristatė dabartinis Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas, UAB „Plungės lagūna“ generalinis direktorius Darius Bieliauskas. Tai – susisiekimo ministras M. Skuodis, viceministras Julius Skačkauskas, geležinkelių infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ vienas iš vadovų Jonas Kimontas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius, Seimo nariai Jurgis Razma, Jonas Varkalys, Kazys Starkevičius, Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių merai Audrius Klišonis ir Antanas Černeckis, Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, Plungės pramonininkų sąjungos nariai ir kiti.
Savo pasisakymo pradžioje ministras M. Skuodis akcentavo, jog ir Plungė, ir Rietavas jam paliko gana pozityvų įspūdį. Ir mūsų savivaldybių įmonių veikla, ir jų investicijos, ir tai, kas daroma norint turėti kuo geresnę infrastruktūrą. „Savaime suprantama, kad lokacija gamybai vystyti renkamasi atsižvelgiant į du kriterijus: į tai, ar bus kas dirba, ir į infrastruktūrą. O ji visoje Lietuvoje nėra pati geriausia: turime 38 procentus kelių, kurie neatitinka kokybės kriterijų, be to, ir 73 tiltų bei viadukų būklė jau prasilenkia su reikalavimais. Tačiau investicijos vykdomos, darbai vyksta. Pinigų kelių būklei gerinti per pastaruosius penkerius metus, nuo 2016-ųjų, skirta daugiau nei prieš tai per dvylika metų. Kelių su žvyro danga nuo dabar turimų 27 proc. tikimės sumažinti iki 18 proc. Be to, planuose – daugiau laisvės savivaldybėms planuojant darbus, dėliojantis prioritetus“, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Plungės rajono savivaldybės meras A. Klišonis ministrui ir kitiems diskusijos dalyviams priminė tai, kas svarbiausia būtų mums, plungiškiams: Dariaus ir Girėno, Stoties, Birutės gatvių rekonstrukcija, traukinių ir autobusų stočių sujungimas, geležinkelio atšaka į Pramonės rajoną, dviračių takai nuo Plungės iki Platelių, kur jau yra takas, juosiantis visą ežerą, ir kt.
Skaitydamas pranešimą Plungės pramonininkų sąjungos prezidentas D. Bieliauskas išsakė blogybes, kurias jis mato kaip rangos darbus atliekančios įmonės vadovas. O jų tikrai daug. Viena iš jų – kad viešųjų pirkimų procedūrų metu rangovai negauna atsakymų į kylančius klausimus arba tie atsakymai būna labai jau abstraktūs, rangovui užkraunantys pernelyg daug rizikos; kita – kad projektiniai sprendiniai labai dažnai nesutampa su faktine situacija objekte, o jei tuos sprendinius norima koreguoti, tai tenka daryti rangovo darbo laiko sąskaita, trumpinant darbų atlikimo terminą; trečia – atsakymų, sprendimų tenka laukti 20 darbų dienų, nors daugeliu atvejų užtektų ir penkių; ketvirta – statybos darbų žurnalai ir atliktų darbų aktai – vis dar popieriniai, o ne skaitmeniniai, tad „gaudant“ parašus tenka apvažiuoti visą Lietuvą; penkta – privačios įmonės priverstos kariauti su valstybės įmone „Kelių priežiūra“ ir ta konkurencinė kova – tikrai ne lygiomis sąlygomis.
Po visų pranešimų ir diskusijų buvo parengta rezoliucija „Dėl kelių ir geležinkelių infrastruktūros vystymo ir sklandaus infrastruktūros projektų įgyvendinimo“, į kurią įtraukta viskas, apie ką kalbėta susitikimo metu. Dėmesys atkreiptas į sistemines problemas, trukdančias tinkamai ir laiku įgyvendinti kelių ir geležinkelių infrastruktūros projektus, stabdančius verslo vystymąsi ir plėtrą, taip pat – į mūsų Savivaldybei svarbiausius projektus. Belieka tikėtis, kad susisiekimo ministro vizitas į Plungę duos konkrečių rezultatų.
