Praėjusią savaitę Švietimo ir mokslo ministerijos išplatintoje informacijoje apie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos diegimą Plungės rajono savivaldybė buvo apibūdinta kaip nepasiruošusi reformai. Reaguodama į tai, Savivaldybė į ministeriją kreipėsi su prašymu paneigti arba patikslinti paskelbtą informaciją, kuria sumenkintas jos vardas. Pirmadienį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, Regioninės politikos analizės skyriaus vyresnioji specialistė Regina Pocienė lankėsi Plungės „Saulės“ gimnazijoje.
Ne raganų medžioklė
Visų pirma apie etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio taikymą ministrė J. Petrauskienė kalbėjosi su meru Audriumi Klišoniu, Savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Bagužiu, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Gintautu Rimeikiu, vyr. specialiste Vilma Ruginyte. Susitikime taip pat dalyvavo Seimo narys Jonas Varkalys ir jo padėjėjas Algirdas Pečiulis.
„Etatinio apmokėjimo modelis kelia daug klausimų, abejonių, neaiškumų. Tam ir esame, kad išsiaiškintume. Atidžiai sekame situaciją, kas vyksta savivaldybėse, stebėdami registrus. Pagal tai matome, kur įvykdytos visos procedūros, o kur dar ne. Tai nereiškia, kad vyksta kažkokia raganų medžioklė“, – kalbėjo ministerijos vadovė ir pabrėžė: „Jei mokytojams neaišku, reikia aiškintis. Jei yra mokytojų, kurie iki šios dienos nepasirašę sutarčių, kyla klausimas – kodėl? Etatiniam apmokėjimui lėšos jau pervestos, yra numatyta pinigų ir netolygumams išlyginti.“
Situacija rajone
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas G. Rimeikis neslėpė, kad apie etatinį apmokėjimą rajono mokyklose kalbėta jau nuo pavasario, visi pedagogai informuoti, kaip bus apskaičiuotas jų darbo krūvis, visa tai suderinta su darbo tarybomis, profsąjungomis. „Šiandieną yra atnaujinta per 70 procentų darbo sutarčių“, – nurodė jis.
Įvedus naują modelį dėl objektyvių priežasčių mokytojų darbo užmokestis mažėjo Specialiojo ugdymo centre ir „Saulės“ gimnazijoje. Skyriaus vedėjas paaiškino, kad pastarosios mokyklos atlyginimų fondo mažėjimą nulėmė mokinių skaičiaus mažėjimas. Šiemet gimnazijoje dviem klasių komplektais suformuota mažiau. „Lyginant praėjusius ir šiuos metus, jei pernai mokytojai nebūtų gavę priedų (20 proc.), 27 pedagogams atlyginimas augtų, 10 – alga ir taip augo, darbo užmokestis mažėjo 11 pedagogų, bet sumažėjus mokinių skaičiui sumažėjo ir jų darbo krūviai. 3 pedagogams liko toks pat darbo krūvis. Iš jų vienam atlyginimas didėjo 3 eurais, antram – 10 eurų, trečiam – 8 eurais“, – dėstė G. Rimeikis.
Sumažėjus mokinių, šiais metais gimnazijoje dirba trimis pedagogais mažiau.
Ministrė ir ją lydintys specialistai ne kartą pabrėžė, kad mokyklų vadovų ir švietimo skyriaus vedėjo pareiga yra aiškiai išdėstyti pedagogams situaciją. Priminta, kad naujas apmokėjimo modelis bus įgyvendinamas etapais. Pirmame etape mokytojų, turėjusių visą krūvį, atlyginimo padidėjimas jaučiamas mažiau.
Lūkesčių nepateisino
Parlamentaras J. Varkalys atkreipė dėmesį, kad apie mokytojo prestižo kėlimą, atlyginimų subalansavimą kalbėta jau seniai, bet vis atidėliota. „Kaip studentams pritrūksta vienos nakties pasiruošti egzaminui, taip ir čia… Geriau po truputį, su klaidelėmis, pasitaisant priimti naujoves. Šis apmokėjimas regioninėms mokykloms – didelė paspirtis. Svarbus ir šnekėjimasis. Nė vienam nekils klausimų, jei viskas bus paaiškinta“, – pabrėžė Seimo narys.
Kalbėdamasi su gimnazijos mokytojų profsąjungos lyderiais J. Petrauskienė akcentavo, kad etatinio apmokėjimo modelis buvo derintas su šešiomis Lietuvos pedagogų profesinėmis sąjungomis. Derybos buvo sudėtingos, tačiau kompromisas rastas.
„Seimas etatinio apmokėjimo modeliui pritarė birželį. Nebuvo daug laiko pasiruošti, tačiau vyko mokymai. Keturiems šių metų mėnesiams etatiniam apmokėjimui skirta 17,4 milijono eurų. Lapkritį planuojame atlikti analizę, kaip pasiskirstė tie milijonai“, – dėstė ministrė, pažymėdama, kad šie pinigai turi būti skirti mokytojų atlyginimams ir niekam kitam.
Gimnazijos pedagogai neslėpė, kad naujas apmokėjimo už darbą modelis nepateisino lūkesčių. Viena iš priežasčių ta, kad jiems nebeskaičiuojamas 20 procentų priedas.
Šiuo klausimu savo nuomonę išsakė meras A. Klišonis. Anot jo, priedų mokėjimas tik gimnazijose dirbantiems pedagogams – savotiška diskriminacija kitų mokytojų, kurie dirba kitose rajono mokyklose.
Tiesa, dar susitikimo pradžioje, kalbant apie minimų priedų mokėjimą, buvo akcentuota, kad mokyklų vadovai turi galimybę skirti pedagogui didesnį koeficientą, jei jo veikla yra sudėtingesnė negu kitų mokytojų.
Prieš išvykdama ministrė rekomendavo sukviesti mokyklų vadovus pasikalbėti, išsiaiškinti, kokių problemų kyla mokymo įstaigose, padėti jas išspręsti.
