Paskutinę 2018-ųjų dieną Plungės rajono savivaldybėje surengta spaudos konferencija, kurioje vietos valdžios atstovai apibendrino per metus nuveiktus darbus, įvykdytus projektus, pasidalijo ateities planais. Pajuokauta, kad galbūt Savivaldybėje reikėtų pasitvirtinti „lūkesčių valdymo programą“, kuria vadovaujantis būtų gerokai paprasčiau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Konferencijoje dalyvavo meras Audrius Klišonis, Seimo narys Jonas Varkalys su padėjėju Algirdu Pečiuliu, Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis ir tarybos narys Liudas Skierus. Naujųjų išvakarėse daugiausia dėmesio skirta džiugiems dalykams apibendrinti, tačiau G. Bagužis pastebėjo, kad 2018-aisiais toli gražu ne viskas buvo taip gražu, kaip gali pasirodyti, bet apie tai… kitoje konferencijoje – negi imsi dabar ir gadinsi šventinę nuotaiką.
Biudžetas
Konferencijos pradžioje meras A. Klišonis pirmiausia dėmesį atkreipė į finansinę Savivaldybės pusę – užsiminė apie biudžeto vykdymą. Panašu, kad problemų čia neturėtų būti. „Rugpjūtį buvo šiokios tokios įtampos: buvo mažai surenkama pajamų, tačiau dabar esame „atsistatę“ – biudžetą turėtume įvykdyti, taigi galėsime ištesėti visus pažadus rangovams ir patenkinti poreikius, kuriuos buvome numatę“, – informavo Savivaldybės vadovas.
Švietimo reikalai
Nemažai dėmesio per spaudos konferenciją buvo skirta Plungės rajono savivaldybės švietimo sistemai. Praėję metai išties buvo intensyvūs šioje srityje.
Trumpai „perbėgta“ per pagrindinius pokyčius. Pabrėžta, kad į pabaigą eina Plungės „Saulės“ gimnazijos remontas. Tiesa, čia dar reikia atlikti kai kuriuos ventiliacijos sutvarkymo darbus (kas nebuvo numatyta projekte). Gera žinia, kad šios įstaigos remontui buvo galima „perkelti“ lėšas, kurios buvo sutaupytos įrengiant lopšelį-darželį Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijoje – iš viso 35 tūkst. eurų. Pastarasis irgi jau laukia savo susitikimo su mažaisiais kalvariškiais – beliko patalpas apstatyti baldais. Beje, šis darželis turės keletą naujovių, kurių nėra nė viename kaimo ir miesto darželyje – bus pastatytos drabužių džiovyklės ir įrengtos išmaniosios grindys. „Čia bus apie 40 įvairių žaidimų, kurie skatins vaikų aktyvumą, reakciją, judėjimą. Manau, tikrai visi džiaugsis“, – kalbėjo A. Klišonis. Beje, išmanioji klasė po kurio laiko bus atidaryta „Saulės“ gimnazijoje: mokiniai galės ugdytis išskirtinėje modernioje chemijos, fizikos ir biologijos klasėje.
Praėjusiais metais išsipildė ir šateikiškių svajonė – kaime įrengtas darželis. „Džiugu, kad šiemet vėl teks sugrįžti į šį objektą: yra poreikis ten įruošti dar vieną vaikų grupę, todėl biudžete turėsime numatyti tam lėšų“, – sakė meras. Užsiminta ir apie ikimokyklinę grupę, kuri buvo įsteigta Kantaučiuose. Čia iki sausio pabaigos turėtų būti užbaigti visi planuojami įrengimo darbai, dar laukiama atvežant virtuvės įrangos. Nauja papildoma lopšelio grupė 2018 metais atsirado Plungės lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“. Pasikeisti turėtų ir šios įstaigos aplinka: skirta lėšų nestandartiniam jos sutvarkymui.
Kulių sėkmė
Atskiras dėmesys per konferenciją buvo skirtas Kuliams. „Praėję metai išties buvo labai derlingi ir darbingi šiam miesteliui, nes čia pradėta nemažai projektų“, – atviravo meras. Vienas iš tokių – vietos gimnazijos sporto salės ir prie jos esančių patalpų sanitarinių mazgų sutvarkymas, taip pat Savivaldybės lėšomis mokykloje atliekamas lopšelio-darželio remontas – darbų pabaiga numatoma jau vasario viduryje. „Kuliai tapo ir pirmąja gyvenviete iš kaimo teritorijų, kurioje yra pradėtas vykdyti viešųjų erdvių sutvarkymo projektas. Jau remontuojama Gaisrininkų gatvė. Konkursą laimėjusi bendrovė ten gerai ir sparčiai darbuojasi – darbai juda į priekį“, – dėstė Savivaldybės vadovas.
A. Klišonis pasidžiaugė, kad Kuliai šiemet tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine, tačiau pateisinti šį vardą miestelis turės gyvendamas… „apkasuose“. Taip nutiks dėl to, kad čia prasidės Vaižganto gatvės remontas, bus tvarkomos Kulių kultūros centro prieigos, su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prisidėjimu bus imtasi Aušros ir Liepų gatvių taisymo darbų.
Seimo narys Jonas Varkalys pranešė dar vieną džiugią naujieną: „Su Švietimo ir mokslo ministerija pavyko sutarti, kad reikia skirti lėšų Kulių gimnazijos remontui, taigi bus pradėtas įgyvendinti 1,2 mln. Eur vertės projektas, kuris turi būti įvykdytas 2019–2020 metais. Turint omenyje tai, kad Valstybės investicijų programai skiriamas finansavimas yra mažesnis nei paprastai, nes didesnė valstybės biudžeto dalis nukreipiama į socialinius reikalus, šis pasiekimas – labai reikšmingas.“
Infrastruktūra
Meras A. Klišonis, J. Varkaliui papildant, išdėstė, kaip sekėsi įgyvendinti kitus visuomenei svarbius projektus, kurių dauguma susiję su infrastruktūros Plungės rajono savivaldybėje gerinimu. Pastebėta, kad 2018-ieji buvo reikšmingi baigiant svarbių kelių remontą: keliai Plungė–Vėžaičiai, Tauragė–Plungė–Mažeikiai, pietinis Plungės miesto aplinkkelis. Nė kiek ne mažiau svarbūs ir tikslinių teritorijų Plungės mieste projektai. Vienas jų – buvusio centrinio miesto stadiono (dabar – aktyvaus laisvalaikio ir poilsio zona) – yra baigiamas – laukiama atidarymo ir pristatymo visuomenei. „Jau šią žiemą šis objektas galės funkcionuoti, pavasarį reikės tik atsėti žolę“, – detalizavo meras.
Tarp kitų tikslinės teritorijos projektų – Plungės Babrungo slėnio ir Laisvės alėjos rekonstravimas: šiais metais rangos darbai čia jau turėtų prasidėti. Kitas projektas susijęs su Plungės jūros pakrančių sutvarkymu. Pastarajam jau yra pradėtos pirkimo procedūros.
Be abejo, 2018-ieji įsimins ir dėl pagaliau pradėto tunelinio viaduko statymo Plungės mieste. Mero teigimu, darbai čia vyksta pagal numatytą grafiką.
Pasidžiaugta, kad pagaliau pajudėjo Plungės universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso reikalai – gauta 150 tūkst. eurų jo statybai. „Pradžia yra, dabar būtina parinkti rangovą, nesuvėluoti su terminais“, – Savivaldybės administracijai linkėjo J. Varkalys.
Seimo narys informavo, kad, Vyriausybei patvirtinus Dulkėtumo mažinimo programą, savivaldybėms atsiras papildomų galimybių prisidėti prie žvyruotų kelių sutvarkymo. Pasak J. Varkalio, per 2018–2020 metus Plungės rajono savivaldybė turėtų sutvarkyti apie 24 kilometrus tokių gatvių.
Galvos skausmai ir negarbė
Kalbant apie infrastruktūros reikalus nori nenori reikėjo užsiminti ir apie tuos projektus, kurie vis dėlto strigo ir nedarė garbės vietos valdžiai. Tarp tokių – vienas didžiausių – keturių Plungės gatvių – projektas, kuris buvo pradėtas įgyvendinti nuo žiedinės sankryžos įrengimo Laisvės ir Rietavo gatvių sankirtoje. Darbus teko stabdyti – šiuo metu vis dar vyksta teismo procesai.
Babrungo gatvės remontas – taip pat tarp tų objektų, kuriame darbai nebuvo vykdomi sklandžiai. „Babrungo gatvė yra chrestomatinis pavyzdys, kaip mes neturėtume dirbti“, – buvo įsitikinęs Liudas Skierus. Jis pridūrė, kad, tinkamai suplanavus rangos darbus, jau rugsėjį galėjo būti baigti asfaltavimo darbai. Babrungo gatvę rekonstruoti buvo patikėta UAB „Valda“. „Reikia pripažinti, kad problema buvo su rangovu, vasarą per prastai su juo dirbau, per mažai iš jo reikalavau, neidavo jis į kontaktą su mumis. Kitais metais neleisime, kad rangovas galėtų manipuliuoti mumis ir kontroliuoti mus“, – aiškino Savivaldybės administracijos direktorius G. Bagužis.
Neaiškumų buvo ir su Ryto gatve. Teko daryti gatvės rekonstravimo projekto pakeitimus, kas lėmė remonto darbų atidėjimą. „Buvo du objektai – Ryto ir Babrungo gatvės, kuriuose negalėjome lėšų panaudoti iki galo. Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos „nepaėmėme“ 270 tūkst. eurų. Bet Plungės rajono savivaldybės istorijoje buvo ženkliai didesnių sumų, kurios buvo nepanaudotos“, – situaciją komentavo A. Klišonis.
Socialiniai reikalai
A. Klišonis priminė, kad socialinėje sferoje Plungės rajono savivaldybėje laukiama pokyčių – turėtų atsirasti treji grupinio gyvenimo namai, kuriuose įsikurs po dešimt protinę negalią turinčių žmonių. Ar buvusios Plungės poliklinikos patalpose pavyks įrengti slaugos skyrių, kol kas nėra aišku. Tačiau, mero teigimu, konkurencingą pasiūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai pateikusi Mažeikių rajono savivaldybė yra prastesnėje pozicijoje nei Plungė. A. Klišonio manymu, planuojami pokyčiai išeis į naudą – bus įkurta naujų darbo vietų plungiškiams.
Tarp didžiausių šiųmečių iššūkių, pasak mero, turėtų būti regioninių ligoninių išlikimo klausimas. „Apskrityje šiuo metu yra trys vienodo pajėgumo ligoninės. Plungės ligoninė kol kas atitinka keturis kriterijus. Nesinorėtų, kad plungiškiai negautų šių paslaugų, todėl turime pasitarti, kokia bus mūsų derybinė pozicija šiuo klausimu“, – aiškino Savivaldybės vadovas.
O Savivaldybės administracijos direktorius, vertindamas praėjusius metus, mano, kad didžiausias jų pasiekimas buvo susijęs su viešųjų lėšų „judėjimo“ sutvarkymu, dėl to pavyko sutaupyti pinigų, kuriuos buvo galima investuoti kitur. Bet jis pažadėjo apie tai papasakoti ir išreikšti kiek kritiškesnį požiūrį į 2018-ųjų Savivaldybės darbus per kitą konferenciją. „Ne viskas yra taip gerai, kaip atrodo“, – intrigavo jis.
