„Pirmuosius alkoholio lašus paragavau iš tėvo rankų, būdamas penkerių metų“…
„Gerti pradėjau, lankydamas aštuonmetę kaimo mokyklą. Gėriau todėl, kad būčiau drąsesnis šokiuose ir lengviau galėčiau bendrauti, „pakabinti“ moteris“…
„Gėriau, nes darbe gėrė visi, tad maniau: nesibičiuliaudamas su kitais prie butelio, būsiu atstumtas, o negerdamas su valdžia, nepadarysiu karjeros“…
„Sukūriau šeimą, turėjome vaikų, buvau laimingas. Pradėjau gerti po taurelę vakarais, vėliau „europietiškai“ – iš ryto prie kavos, per pietus prie kepsnio, vakare prieš miegą“…
„Nusivyliau gyvenimu, niekas nesisekė – gėriau daugiau. Vaišinau kitus, nes turėjau daug pinigų ir buvau pilnas puikybės“…
Tokias ir panašias gėrimo pradžios istorijas dažnai tenka išgirsti iš žmonių, kurie, nekaltai pradėję nuo pirmojo alkoholio lašo vaikystėje, paauglystėje ar būdami brandaus amžiaus, tapo alkoholikais.
Kas yra alkoholizmas – nesusivaldymas, silpnavališkumas, genetinis palikimas, psichinė liga? Dar ir šiandieną tai svarsto patys alkoholikai, psichologai, mokslo žmonės. Dažniausiai girdime išvadą, kad tai yra liga. Alkoholizmas yra lėtinė, mirtina ir nepagydoma liga. Liga, kurią, imantis tam tikrų priemonių, kiekvienas alkoholikas gali sustabdyti ir gyventi blaivų gyvenimą.
Dažnai užduodamas klausimas: ar aš jau alkoholikas? Vienareikšmio atsakymo, matyt, irgi nėra. Vienas žmogus gali vartoti alkoholį saikingai, ilgai ir niekada nepasidarys priklausomas nuo jo. Kitam pakanka išgerti vieną kartą iki vadinamosios „plionkės“ trūkimo, ir jam palaipsniui išsivysto ši priklausomybė.
Vienu iš bendrinių ligos pradžios požymių jau sveikstantys alkoholikai laiko tai, kai organizmas pradeda reikalauti „pataisyti sveikatą ant rytojaus“. Kiekvienas normalus nepriklausomas nuo alkoholio žmogus po gėrimo rytojaus dieną negali pakęsti alkoholio kvapo, jam nėra potraukio ir net minčių nekyla atsiradusį galvos skausmą, silpnumą, virškinimo sutrikimus šalinti alkoholiu – kitaip sakant, apsinuodijimą gydyti tais pačiais nuodais. Tai būtų tas pats, jei vakar vakare prisivalgėme grybų, jais apsinuodijome, o kitos dienos rytą tą apsinuodijimą gydome, valgydami tuos pačius grybus. Sveiko mąstymo žmogus taip nesielgia.
Didžiausia bėda – geriančiajam sunku suprasti, jog jis yra priklausomas nuo alkoholio, ir dar sunkiau tai pripažinti. Netgi tie žmonės, kurie geria kasdien, kurie, praradę šeimas, darbus, būstą, veido spalvą, normalų mąstymą, sako, kad jie ne alkoholikai ir gali sustoti gerti bet kada, tik šiandieną dar išgers, o nuo rytojaus jau nebe…
Ir atvirkščiai – sveikstantis alkoholikas sako: „Negersiu šiandien, tik vieną dieną“. Rytojaus rytą pabudęs vėl sako: „Negersiu šiandien, tik vieną dieną“. Ir taip – diena po dienos, po truputį pradeda pirmuosius blaivaus gyvenimo žingsnius.
Priklausomybe nuo alkoholio serga ir vyrai, ir moterys, ir jauni, ir pagyvenę, ir turintieji aukštąjį mokslinį išsilavinimą, ir visai bemoksliai, ir žmonės, užimantys aukštus postus, ir paprasti darbininkai, baltieji ir juodaodžiai. Siekdami įveikti šią ligą, žmonės dažnai kreipiasi į psichologus. Gydymo įstaigose gauna pagalbą, nagrinėdami vadinamąją „Minesotos“ 12 žingsnių ir 12 tradicijų programą, lanko anoniminių alkoholikų klubus savo gyvenamosiose vietovėse.
Pastaroji priemonė turbūt labiausiai prieinama kiekvienam priklausomam nuo alkoholio žmogui. Anoniminių alkoholikų draugijos įstatų preambulėje pasakyta: „Anoniminiai alkoholikai – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo alkoholizmo. Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu – noras mesti gerti. Pagrindinis mūsų tikslas – būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę“.
Kiekvienas žmogus, kenčiantis nuo šios priklausomybės, pagalbą gali rasti, atvykęs į reguliarius Anoniminių alkoholikų grupės „Galimybė“ susirinkimus: antradieniais ir penktadieniais – nuo 19 valandos, sekmadieniais – nuo 14 val. Grupė „Galimybė“ įsikūrusi Vytauto g. 23, Plungėje.
Tokią pat pagalbą dar kenčiančiam alkoholikui gali suteikti ir kita grupė „Vilties Šviesa“, įsikūrusi Telšių g. 39 a, Plungėje (UAB „Plungės Jonis“ patalpose) kiekvieną sekmadienį nuo 19 val.
Pakutuvėnų bažnyčioje grupė „Pakūta“ renkasi kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį 10 val.
Atkreipiame dėmesį, jog nuo kovo 21 d. savo veiklą atkūrė Anoniminių alkoholikų grupė „Saulėtekis“ Rietave, Lauryno Ivinskio g. 2 (buvęs vaikų darželis). Anoniminių alkoholikų susirinkimai čia vyksta trečiadieniais nuo 19 val.
Šias Plungės ir Rietavo savivaldybių teritorijose veikiančias ir kitas visoje Lietuvoje esančios grupes gali lankyti žmonės, turintys problemų dėl alkoholio ir bent vieną parą išbuvę blaivūs. Būdami kartu, mes atsikratysime košmariškų sapnų, baimės išeiti į kiemą, sutikti pažįstamą žmogų, pamažu išnyks nereikalingumo ir savęs „nurašymo“ jausmas. Į šeimas sugrįš santarvė ir pasitikėjimas, ramybė ir džiaugsmas.
Žengti pirmąjį žingsnį į blaivybę galima bet kurią minutę, bet kurią gavėnios dieną, kad Šventas Velykas pasitiktume blaivūs ir kad mus bei mūsų šeimų narius, artimuosius prisikėlimo rytą lydėtų ramybė ir palaima.