„Plungės“ redakcijoje svečiavosi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos viršininkas, vyresnysis komisaras Elanas Jablonskas. Pareigūnas sutiko mūsų laikraščiui duoti išskirtinį interviu.
– Trumpai papasakokite apie save.
– Esu plungiškis. 1998 metais baigiau 5-ąją vidurinę mokyklą (dabar – „Ryto“ pagrindinė) ir įstojau į tuometinį Lietuvos teisės universitetą, Policijos fakultetą. Tada buvo tokia praktika, kad kursantas, pasimokęs vienerius metus, galėdavo pradėti dirbti ir tęsti studijas neakivaizdiniu būdu. Aš tuo pasinaudojau ir užbaigęs pirmą kursą grįžau į Plungę. Iki 2001 metų dirbau Plungės policijos komisariate, buvau apylinkės inspektoriaus padėjėjas, patrulis. Paskui pradėjau dirbti kriminalinėje policijoje. O įsikūrus Rietavo policijos komisariatui buvau perkeltas ten į kriminalinę policiją. Išdirbau neilgai, vos tris mėnesius. Netrukus supratau, kad man reikia didesnės erdvės, įdomesnių tyrimų: netraukė tokia siaura tyrimų sritis – miškų vagystės.
– Jaunas žmogus neretai susiduria su panašia problema. Ką nusprendėte Jūs?
– Susiklosčius palankioms aplinkybėms persikėliau į Vilnių. Dirbau 1-ojo komisariato kriminalinėje policijoje. Išdirbęs penkerius metus, įgijau nemažai patirties, buvau pakviestas į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, kur kūrėsi Korupcijos kontrolės valdyba. Čia buvo atliekami tyrimai, susiję su korupcija policijoje. 2011 metais buvo įkurta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba, kur tęsiau tarnybą. 2012 metais laimėjau atranką į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininko pareigas. Po trejų metų Donatui Malaškevičiui pradėjus dirbti generalinio komisaro pavaduotoju, dalyvavau atrankoje ir tapau Imuniteto valdybos viršininku.
– Kodėl pasirinkote policininko profesiją? Gal giminėje turėjote tokių pavyzdžių?
– Kaip sakau, jau gimęs žinojau, kad būsiu policininkas (juokiasi). Giminėje policininkų daugiau nėra. Nežinau, kodėl, bet gal nuo kokios dešimtos klasės mane traukė ta profesija. Prisimenu, viena mokytoja sakė, kad pagal intelekto testą galėčiau būti daugiau nei policininku. Matyt, tuo metu ši profesija buvo išvis nevertinama. Tikrai nesigailiu nė kiek, kad pasirinkau tą sritį ir gyvenimą susiejau su policijos sistema, nes policijos pareigūnas – tai ne profesija, tai gyvenimo būdas.
– Minėjote, kad Imuniteto valdyba įkurta vos prieš ketverius metus. Ar jau jaučiami kokie pokyčiai?
– Be abejo, pokyčių yra. Bent jau, kaip aš sakau, ta grubioji korupcija – turto prievartavimas iš pareigūnų pusės, reketavimas keliuose – ženkliai sumažėjusi. Žinoma, korupcija neišnyko, ir, ko gero, artimiausioje ateityje jos nepavyks išnaikinti, bet pati policijos sistema yra pasikeitusi. Socialiniai tyrimai rodo, jog gyventojų pasitikėjimas policija yra pasiekęs rekordines aukštumas. Ar tai imuniteto padalinių įdirbis? Vienas iš veiksnių gali būti. Bet korupcijos mažinimas tikrai nėra vien Imuniteto valdybos, kaip tarnybos, nuopelnas, tai bendras visų policijos pareigūnų darbas.
– Ar pačiam yra tekę susidurti su kyšio siūlymu ir kokia tai buvo suma?
– Taip, žinoma, o kaip kitaip (juokiasi). Gėda net pasakyti – 50 litų. Gal tais pačiais metais ar po metų, kai pradėjau dirbti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus viršininku, teko grįžti iš pasitarimo civiliškai apsirengus. Man visada už akių užkliūva automobiliai tamsintais stiklais. Ten buvo „Mercedes“. Privažiavome su kolega, prisistatėme ir pasakėme vairuotojui, jog važinėti automobiliu tamsintais stiklais draudžiama. Vaikinas pasiūlė mums susitarti duodamas 50 litų kyšį. Žinoma, vairuotojas buvo pristatytas į policijos komisariatą, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
– Koks jausmas, kai reikia sulaikyti ar tikrinti savo kolegą?
– Tik pradėjęs dirbti padalinyje, kovojančiame su korupcija policijos sistemoje, dažnai iš tų pačių pareigūnų, buvusių kolegų išgirsdavau, kaip čia savus skriausi, imsi ir dėsi antrankius. Bet reikia suprasti, kad sąžiningus pareigūnus mes saugosime nuo bet kokių poveikių. O tą, kuris yra nesąžiningas, parsidavęs, šalinsime iš policijos. Ir man jis – ne kolega. Ir tikrai nejaučiu jokio diskomforto sulaikydamas tokį pareigūną.
– Kurioje policijos grandyje daugiau korupcijos atvejų?
– Pagal statistiką matome, kad korupcijos daugiausia pirminėje grandyje, viešojoje arba kelių policijoje. Bet kitas klausimas – kodėl? O todėl, kad piliečiai dažniausiai su šia grandimi susiduria. Iš kitos pusės, tie patys patruliai kyšio davėjų daugiausia ir sulaiko. Tad vienareikšmiškai sakyti, kad žemiausia grandis yra korumpuočiausia, tikrai negaliu. Korupcijos apraiškų yra ir kitose grandyse, tik jos mažiau matomos ar ne taip akivaizdžios.
– Kaip manote, kokios priežastys lemia norą paimti kyšį?
– Dažniausiai į imuniteto padalinių akiratį patenka jauni, ką tik pradėję dirbti pareigūnai. Žinoma, jų algos nėra labai didelės, o jaunas žmogus nori visko čia ir dabar. Manau, čia atsiskleidžia žmogaus atsparumas. Jei silpna valia, o nuolat siūlomi pinigai, kartais sumos, viršijančios ir atlyginimą, vieną dieną pareigūnas palūžta. Galų gale daug lemia pažintys ir noras atrodyti aplinkiniams įtakingam ar labai svarbiam, viską galinčiam pareigūnui. Ypač ši problema jaučiama mažuose miesteliuose. Gal nenoras pyktis su „iš matymo pažįstamais“ vėliau ir pakiša koją.
– Kokiu būdu nesąžiningi pareigūnai patenka į jūsų akiratį?
– Sakoma, kad abu, ir kyšį davęs, ir jį paėmęs, yra laimingi. Aš tai vadinu korupcijos mitu. Vis tiek kažkuri pusė bus nepatenkinta: kažkas per daug paėmė ar per mažai davė, nepatenkintas, kad išvis paėmė. O tada vienokia ar kitokia informacija pasiekia mus. Juolab kad atsiranda vis daugiau pilietiškų žmonių. Raginčiau ir Plungės rajono gyventojus nedelsti ir, jei pareigūnai reikalauja kyšio, kreiptis į imuniteto padalinį. Tikrai bus sureaguota, nesvarbu, ar tai antra valanda nakties, ar ankstyvas sekmadienio rytas.
– Ar visi gaunami signalai pasitvirtina?
– Kuo greičiau gaunamas signalas, tuo didesnė tikimybė, jog informacija bus ištirta išsamiai ir objektyviai. Tokia informacija pasitvirtina 80 proc. Likusi dalis – negaliu sakyti, kad nepasitvirtina, bet tyrimas ilgiau užtrunka. Noriu pasakyti, kad gauname ir melagingų pranešimų. Būna taip, kad kažkam nepatinka paskirtos baudos. Tokiais atvejais, melagingai apskundus pareigūnus, ikiteisminį tyrimą pradedame pačių skundusiųjų atžvilgiu.
– Koks Imuniteto valdybos pagrindinis tikslas?
– Imuniteto valdybos prioritetas – šalinti priežastis, kodėl korupcija atsiranda. Juk neieškant spragų, kur palikta galimybė kyšininkauti, niekas nepasikeis. Mūsų siekis – kuo labiau sumažinti galimybes piktnaudžiauti tarnyba. Trumpai tariant, spręsti problemas, o ne kovoti su pasekmėmis.
– Kokia papirkimų statistika Lietuvoje ir, žinoma, Plungėje?
– Praėjusiais metais papirkimo atvejų Lietuvoje buvo beveik 900. Dažniausiai kyšį duoda 20–39 metų amžiaus piliečiai. Ir pusė iš jų yra neblaivūs asmenys arba neturintys teisės vairuoti transporto priemonę. Pernai ir 68 moterys bandė susitarti su pareigūnais.
Plungėje papirkimų taip pat yra. Šiais metais pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai dėl kyšio davimo. Kaip sakė Plungės policijos komisariato viršininkas, po skandalingos trijų patrulių bylos reikalai su korupcija lyg ir susitvarkė. Ta byla buvo tarsi gera prevencijos priemonė pareigūnams.
– Kuo kiekvienas galėtų prisidėti prie to, kad kyšininkavimo atvejų mažėtų?
– Kol žmonės nesuvoks, kad policija turi būti nepaperkama, korupcija bus. Nebus siūlančių, nebus ir imančių. Reikėtų įsidėmėti, kad korupcija nėra vien tik pinigai. Tai gali būti ir paslaugos, ir įvairios nuolaidos, materialiniai daiktai. Kitas apskritai nesuvokia, kad kyšis yra nusikaltimas.
– Jūsų patarimai „Plungės“ skaitytojams.
– Pareigūnui kyšio siūlyti nereikia ir negalima, nes jūsų atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kyšio davimas, siūlymas jau yra nusikaltimas, ir pasekmės lieka visam gyvenimui. Jei jums ir pavyko susitarti su nesąžiningu pareigūnu, negalite būti garantuotas, jog vieną dieną nebūsite paprašytas prisiminti to susitarimo. Žinoma, už kiekvieno pareigūno sąžinę ir dorovę neatsakysime, bet, jei jis linkęs į korupciją, anksčiau ar vėliau į mūsų akiratį papuls, o kartu su juo ir tie, kurie „susitarė“. Imuniteto padalinio pareigūnai į jūsų duris gali pasibelsti po metų, dvejų ar net penkiolikos (toks senaties terminas), tad neverta gadintis gyvenimo dėl sumos, kuri dažniausiai būna siūlomos baudos dydžio. Skaitytojams siūlau apsilankyti interneto puslapyje www.kysis-nusikaltimas.lt. Pareigūnams noriu priminti, kad tik sąžiningas, lojalus pareigūnas turės autoritetą ir bus vertas pagarbos.
– Ačiū už pokalbį.
