
„Darote milžinišką žalą: dėl įmonės skleidžiamų nemalonių kvapų krenta mūsų nekilnojamojo turto kainos, į savivaldybę neateina investuotojai, gyventojai išvažiuoja iš Rietavo, o nauji neatsikelia. Pasakykite, ką reikia daryti, kad jus uždarytų ir gamyklos visai neliktų“, – tokį klausimą vicemeras Jonas Eugenijus Bačinskas uždavė uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ vadovui.
Liepos 16 dieną sušauktas Rietavo savivaldybės tarybos posėdis prasidėjo kitaip, nei buvo numatyta darbotvarkėje. Pirmiausia į tribūną pasiaiškinti dėl kvapų, smardinančių miestą ir aplinkinius kaimus, buvo pakviestas „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ vadovas Darius Fiodorovas.
Pagrindinės smarvės priežastys, anot gamyklos vadovo, – nekokybiška žaliava, pasenusi įranga ir jos gedimai.
D. Fiodorovas pateikė priemonių, mažinančių nemalonų kvapą, įgyvendinimo planą.
„Nebetikime. Kiek tokių pažadų jau esame girdėję… Pasakykite, kada konkrečiai – šiais metais ar kitą penkmetį – pagal jūsų turimą planą smarvė liausis?“ – klausė tarybos narys Viktoras Krajinas.
Atsakydamas į šį klausimą įmonės vadovas tikino, kad per 3–4 mėnesius planuojamos įgyvendinti investicijos, kurios sumažintų kvapą iki leistinų normų.
Kaip jau minėjome, vicemeras J. E. Bačinskas domėjosi, kaip uždaryti įmonę, jeigu ji nesugeba dirbti taip, kad negadintų gyvenimo kokybės Rietavo savivaldybės žmonėms.
Tokią drastišką politiko nuomonę D. Fiodorovas atlaikė argumentuodamas: „Rietavo veterinarinė sanitarija“ – valstybinės reikšmės gamykla. Jeigu neliktų tokios gamyklos, Lietuva negalėtų eksportuoti nei mėsos, nei pieno produkcijos.“
Tarybos narys Saulius Jonušas kalbėjo apie smarvę, kurią keliuose skleidžia žaliavą į utilizavimo gamyklą vežančios mašinos. Meras Antanas Černeckis priminė, kad kvapas sklinda ir iš produkcijos sandėlių.
„Kažkaip nuosekliai reikia spręsti šią problemą. „Įsukti“ visas institucijas, kurios atsakingos už gamyklos veiklą. Jeigu valstybės prievolė – turėti tokią įmonę, tegul ji ir sprendžia problemą. Jei trūksta lėšų, kad gamykla galėtų dirbti atitikdama visus tokioms įmonėms Europos Sąjungos keliamus reikalavimus, tegul skiria pinigų atnaujinimui.
Faktas, kad pagrindinė bėda – pinigų trūkumas. Kai buvote pastatę kvapų patrankas, situacija buvo pasikeitusi. Dabar grįžome prie problemos, vėl turime kalbėti, erzintis“, – vertino situaciją meras A. Černeckis.
„Rietavo veterinarinės sanitarijos“ direktorius D. Fiodorovas teigė, kad daro viską, kas įmonės jėgoms: „Akcininkų skirti 200 tūkst. Eur jau investuoti. Tai labai nedideli pinigai – vien gerai filtravimo sistemai įrengti reikia apie pusės milijono. Parašėme raštą Žemės ūkio ministerijai, kuriame išdėstėme savo problemas ir prašome finansinės paramos.“
Savivaldybės vadovas A. Černeckis siūlė išeitį – rašyti bendrą kreipimąsi į Žemės ūkio ministeriją, akcentuojant į aplinką sklindančius kvapus, dėl to kylantį gyventojų nepasitenkinimą. „Šiuo metu pinigai dalijami ir į kairę, ir į dešinę. Tik kažin ar jūsų restruktūrizuojamai įmonei valstybė patikės pinigus. Turite veikti ryžtingiau. Kiek žmonės kentės – vieną dieną užstatys kelius traktoriais ir nebegalėsite dirbti. Ir ką tada darys ministerija, ką pasakys Europos Sąjunga? Tuomet teks problemą skubiai spręsti“, – dėstė meras.
Tarybos narys V. Krajinas ir ekologė Vesta Andrijauskienė prašė paaiškinti, kodėl smarvė dažniausiai užuodžiama savaitgaliais arba anksti rytais ar vėlai vakarais.
Atsakydamas jiems D. Fiodorovas kalbėjo apie momentinius pliūpsnius. Tai, kad jie dažni būtent ne darbo laiku, vadino atsitiktinumu. „Žmonės koncentruojasi namuose, gal jie taip įsijautrinę, kad užuodžia net menkiausią kvapą“, –
svarstė direktorius. Bet buvo tuoj nutrauktas mero: „Neerzinkit. Mes taip įsijautrinsime, kad nebetversite tribūnoje. Kaip galima alsuoti, jeigu neįmanoma oro įkvėpti? Tenka visus langus, duris uždaryti.“
„Rietavo veterinarinės sanitarijos“ vadovui teko atsakyti dar į daug klausimų, išgirsti įvairiausių pasiūlymų. Tarybos narys Alfredas Mockus siūlė įmonę, kol bus įdiegta oro valymo sistema, uždaryti. Jo kolega Algimantas Mickus – pasvarstyti gamyklos perkėlimo galimybę.
„Įmonės sustabdymas – kraštutinė priemonė. Tačiau, jeigu neduosite žmonėms alsuoti, gali tektis imtis ir jos. Kreipsimės į žemės ūkio ministrą, Maisto ir veterinarijos tarnybą. Jeigu jie nesiims veiksmų, žiūrėsime, ką daryti“, – kalbėjo meras.
UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ vadovas žadėjo, kad įmonė prisidės prie Savivaldybės kreipimosi į atitinkamas institucijas.
Ir vel kovoja rietavieciai su vejo malunais. Nesutvarke smarves ir nesutvarkys. Eilini karta, eilinis direktorius sukasi is situacijos, zinidamas kad investiciju niekada nebus.