„Negalėčiau dirbti, jei netikėčiau žolelių galia“

Kiek atokiau nuo Varkalių, šios priemiestinės gyvenvietės pašonėje, gyvena Rasa Žalūdienė. Vietiniams, o ir ne tik jiems, ji puikiai žinoma dėl savo draugystės su įvairiais žolynais. Dar vaikystėje atsiradęs potraukis šiandien yra tapęs moters gyvenimo būdu. „Neįsivaizduoju, ką kita galėčiau dirbti“, – akimirkai susimąsčiusi atsako Rasa. Ir iš tiesų visa šios moters namų aplinka liudija čia gyvenant žolininkę. Vos peržengus R. Žalūdienės namų slenkstį atsiveria paprastam žmogui neįprastas įvairiausių augalų pasaulis. Visa sodyba apsupta didesnių ar mažesnių žolynų, kurių kiekvieno pavadinimą šių namų šeimininkė žino, kaip ir tai, kokiomis savybėmis kiekvienas iš jų pasižymi. „Ar žinote, kaip atrodo ženšenis?“ – rodydama į šalia namo augančią žolę, pasiteirauja varkališkė ir tuoj pat paaiškina jo naudą žmogaus organizmui. „Vaistai gydo tik ligos simptomus, o štai žolelės padeda išspręsti tikrąją negalavimų priežastį“, – teigia R. Žalūdienė.

Panašių patarimų ir pastebėjimų R.Žalūdienė turi ne vieną. Moteris kalba iš savo gyvenimo patirties. Jos namuose seniai nėra jokių vaistų – sunegalavus stengiamasi gydytis įvairiausiomis žolelių arbatomis. Kad tai padeda ir veikia, rodo tas faktas, jog pati žolininkė jau nepamena, kada besirgo peršalimo ligomis. „Žolelės yra vaistas, maistas ir sveikata, – yra įsitikinusi mūsų pašnekovė. – Jei netikėčiau jų galia, negalėčiau dirbti savo darbo.“
Į augalų pasaulį Rasą atvedė mūsų krašte žinoma žolininkė Janina Danielienė. Tačiau, kaip pati sako, augalai ją viliojo nuo vaikystės – įdomu buvo žolynus pažinti. Pažintis su J. Danieliene tik atvėrė galimybę ir padrąsino imtis konkrečios veiklos. R. Žalūdienei teko su bendramintėmis darbuotis įkurtame kooperatyve „Tėviškės žolynai“, jam iširus mėgstamas darbas su žolelėmis nebuvo nustumtas į šoną – Rasa pradėjo dirbti savarankiškai. Įgytos žinios ir patirtis tik suteikė akstino nenuleisti rankų. Ir štai jau daugiau nei dešimtmetį varkališkė sukasi savame žolynų pasaulyje: renka įvairiausias žoleles, jas džiovina, maišo įvairiausių arbatų mišinius, gamina prieskonius ir pan. O su savo produkcija ir į įvairiausias muges keliauja. Dažniausiai į tas, kurias organizuoja įvairūs šalies etnokultūros centrai.
„Vyras yra mano didžiausias padėjėjas, palaikytojas ir paskatintojas“, – tvirtina Rasa. Jo dėka sodyboje turi įsirengusi, kaip pati pajuokauja, savo… „ofisą“. Tai specialiai Rasos žolynams įruoštas pastatas, kuriame moteris ir darbuojasi: džiovina surinktus augalus, juos rūšiuoja, gamina arbatų mišinius ir pan. „Kiekviena žolelė yra mano nučiupinėta, sukarpyta. Aš jų nesumalu, kaip įprastai daroma kitur, ir tai mano arbatų pranašumas“, – mano varkališkė. Paklausta, ar turi savo išskirtinę, būtent ją, kaip žolininkę, pristatančią arbatą, Rasa pamini vieną – 27 žolelių arbatą imunitetui stiprinti. Jos manymu, norint sustiprinti organizmą geriau yra vartoti žolelių mišinius – platesnis poveikio spektras tada galimas.
Rasa džiaugiasi, kad gyvena tokioje aplinkoje, kur žolelės tarsi pačios tiesiasi į rankas. Šalia jos namų – plačios pievos, Varkalių piliakalnis. Įvairiausi žolynai auga ir pačios R. Žalūdienės darže. Klysta manantys, kad žolininko kasdienybė – tik lengvas pasivaikščiojimas po pievas. Iš tikrųjų tai gana sunkus kasdienis fizinis darbas. Nuolatinės priežiūros reikalauja žolynai, augantys sodyboje, reikia juos ravėti, laistyti, laikui atėjus suspėti ir surinkti norimus žiedynus, juk nuo to, kaip pavyks atlikti šiuos darbus, priklausys ir vėliau pagamintos arbatos kokybė. „Šią vasarą ypač buvo sudėtinga, dėl kaitros teko nemažai pavargti darže“, – prisimena žolininkė.
R. Žalūdienė džiaugiasi, kad gyvenime pasitaiko progų, kai jos, kaip žolininkės, patirtis sudomina kitus. Prieš kurį laiką apie žolelių naudą žmogaus organizmui paskaitą ji vedė Prūsalių bendruomenei, susidomėjusių augalų pasauliu žmonių ji laukia ir savo sodyboje – malonu pasidalyti turimomis žiniomis, džiugu, kai išgirsti padėkos žodį ar atsiliepimą, kad būtent dėl žolelių žmogaus savijauta pagerėjo. „Tikra kvapų terapija yra tavo namuose– dažnai man sako žmonės“, – šypsosi varkališkė. Pati Rasa prasitaria, kad turi dar vieną nedrąsią svajonę – pabandyti tuos žolelių kvapus perteikti kiek kitokia forma – pagaminti įvairių aliejukų, tepaliukų.
R.Žalūdienė – ne tik žinoma žolininkė. Ji turi tautodailininkės vardą, priklauso Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus Plungės rajono kūrėjams. Į kūrėjų gretas ją atvedė irgi augalai. Turbūt ne vienam iš mūsų yra tekę matyti Rasą stovinčią mugėse, kur ji prekiauja ne tik savo žolelių arbatomis, bet ir kita išskirtine produkcija – įvairiausiais gaminiais iš žolynų. Krepšeliai, padėklai, vazos, įmantrios dėžutės, nupintos iš žolių, stebina ne vieną. Rasa paaiškina, kad yra baigusi pynimo iš vytelių kursus, tačiau šiuo darbu taip ir liko nesusižavėjusi – ją patraukė pynimas iš žolių. „Daugiausia savo darbams naudoju įvairiausias pelkių žoles. Kai visi keliauja į miškus grybų rinkti, mes su vyru su pjautuvais žoles pjauname“, – juokiasi varkališkė.
Nors šiuo metu pynimas iš žolių yra nuėjęs į antrą planą, tačiau moteris neabejoja, kad šio savo pomėgio nepamirš. Tuo labiau kad jai, kaip tautodailininkei, norisi dalyvauti įvairiose parodose. Rasos kūriniai buvo demonstruoti Plungės kultūros centre, taip pat parodoje Telšiuose. Kas kiek laiko tenka pristatyti savo darbus ir ataskaitinėse Plungės tautodailininkų ekspozicijose.