
Sunkmečiu visiems diržai veržiami. Ne išimtis – ir Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla, kuriai dar birželio mėnesį Savivaldybė net 13 procentų sumažino finansavimą, t. y. apie 412 tūkstančių litų. Apie tai, kaip mokykla išsiverčia be šių lėšų ir apie įstaigoje buvusios kavinės likimą kalbėjomės su mokyklos direktore Genovaite Žiobakiene.
Meno mokyklos kavinė – nuliniame etape
Ne pirmas mėnuo, kai meno mokykloje vaikus ir mokytojus maitinusi kavinė nebeveikia. Pasak mokyklos direktorės G. Žiobakienės,
kavinė yra nuliniame etape. Jau antrą kartą paskelbtas konkursas norintiesiems nuomotis kavinės patalpas ir prikelti įstaigą gyvenimui, tačiau kol kas tai nė vieno nesudomino.
Kavinė veikė nuo pat mokyklos įkūrimo 1998 metais. Mokyklos bendruomenė buvo labai patenkinta vieta, kurioje galėjo skaniai ir nebrangiai pavalgyti. Tačiau pasirodė, kad ši maitinimo įstaiga, pasikeitus įstatymui, paskutinius kelerius metus veikė neteisėtai. O kai tai išaiškėjo, Savivaldybės taryba nusprendė įstaigos veiklą nutraukti.
Dabar išalkę meno mokyklos auklėtiniai bėga per gatvę į aplinkui esančias maisto prekių parduotuves ir perka šokoladukų, bulvių traškučių ir kitokių užkandžių.
Anot G. Žiobakienės, kavinės uždarymas buvo pernelyg kategoriškas sprendimas. Direktorė suprantanti, kad prieš įstatymus veikti nevalia, tačiau negi nebuvo galima padaryti išimties? Dabar mokytojai ir mokiniai nebegali susikaupti darbui, nes vis svarsto, kur vėl reikės nueiti pavalgyti, o kiti ir apskritai lieka nevalgę. G. Žiobakienės teigimu, neteisinga, kad rajoną visoje Lietuvoje garsinanti mokykla taip skriaudžiama: „Jaučiamės lyg nubausti už tai, kad darėme gera…“
Sumažinus finansavimą, labiausiai nukentėjo vaikai
Pasak G. Žiobakienės, meno mokykla išlaikoma dvejopai: finansuojama iš Savivaldybės biudžeto ir iš vadinamųjų spec. programų, t. y. auklėtinių tėvų sumokėtų pinigų už mokslą.
Kadangi Savivaldybės finansavimas smarkiai sumažėjo, teko atsiremti į tas spec. programas. Padidintas mokestis už mokslą, vien siekiant apmokėti šilumos ir elektros sąskaitas. Deja, jį padidinus, kai kurie vaikai mokyklos nebelanko, nes tėveliai neturi tokių pinigų. Dar gerai, kad kai kuriems sunkiau gyvenantiesiems mokykla taiko lengvatas (visiškai panaikina ar bent jau sumažina mokestį).
Direktorei skaudžiausia, kad, siekiant išgyventi, teko tiesiogiai įsikišti į pradinį vaikų ugdymą, – sumažintos mokymosi valandos. Vaikai vietoj dviejų pamokų beturi vieną, tačiau vis tiek tenka įsisavinti tą patį kiekį mokomosios medžiagos. G. Žiobakienė piktinasi, kad vaikas tarytum atsiduria eksperimente – per trumpesnį laiką turi išmokti tiek pat ir dar už didesnį mokestį. Pasak direktorės, mokymosi valandos sumažintos būtent pradiniam ugdymui, nes pagrindiniam to padaryti neįmanoma. Pagrindinio ugdymo vaikas jau mąsto apie profesiją, svarsto savo gyvenimą sieti su tuo, ko mokosi, tad čia sumažinti mokymosi valandų skaičių būtų labai neteisinga.
Siekiant sutaupyti, mokytojams sumažinti darbo krūviai, tad iškart mažėja ir atlyginimai, kenčia mokymo kokybė. Visi darbuotojai porą savaičių buvo išėję nemokamų atostogų. Tačiau, anot direktorės, to greičiausiai neužteks. Šiuo metu mokykloje stengiamasi išsaugoti kiekvieną litą, tad gali būti, kad darbuotojams teks dar po savaitę nemokamai atostogauti.
Darbuotojų etatai kol kas nėra mažinami, bet šis klausimas ateityje gali iškilti. G. Žiobakienė teigia, kad to daryti tikrai nesinorėtų, nes dabartinis kolektyvas gerai sukomplektuotas, darniai dirba kvalifikuoti specialistai, tad branginamas kiekvienas jo narys, nė vieno prarasti nesinori.
Plėtoti meno mokyklos veiklą labai padeda mokinių tėveliai, rėmėjai. Tik jų dėka mokyklos auklėtiniai važiavo į Vilnių – dalyvauti „Talentų ringe“. Pasak G. Žiobakienės, laimė, kad mokykla visuomenėje turi pakankamai gerą įvaizdį, tad žmonės ir neatsisako padėti.
Direktorė teigia suprantanti, kad dabar ne jiems vieniems sunku ir tiesiog reikia su tuo susitaikyti, pakentėti. Nesinori tikėti, kad tokia situacija – ilgalaikė. Kaip sako G. Žiobakienė: „Negi dabar stosi ant bačkos ir šauksi? Kažkaip sukiesi, ir tiek…“