Savivaldybės tarybos šios kadencijos darbo metu, per pustrečių metų, priimta nemažai Plungės rajono gyventojams svarbių sprendimų. Juos priimdami, visada atsižvelgėme į Plungės rajono ilgalaikę strategiją, patvirtintą Savivaldybės tarybos sprendimais. Visose srityse laikėmės darbų tęstinumo principo.
Atėję į valdžią, nepradėjome atleidinėti žmonių be pagrindo, išskyrus tas sritis, kurioms buvo sumažintas ar visai neskirtas finansavimas. Neskubėjome uždarinėti mokyklų, o ypač – kaimuose. Švietimo reikalai buvo tvarkomi nuosekliai, vadovaujantis tarybos patvirtintu Plungės rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendruoju planu. Pasikeitus įstatyminei bazei dėl vidurinio ugdymo programų akreditacijos, ateinančių metų pradžioje ruošiamės peržiūrėti sprendimą dėl kaimo vidurinių mokyklų. Mūsų rajono mokyklų tinklas, vertinant šalies mastu, yra gana gerai sutvarkytas. Staigūs, nepamatuoti, o dažnai ir sunkiai beatšaukiami sprendimai tik pastūmėtų kaimo vietoves į bedarbystę ir sunykimą. Kaime esanti mokykla, vaikų darželis telkia vietos bendruomenę ir gerina jos gyvenimo kokybę, sulaiko žmones nuo bėgimo į miestą. Vietos bendruomenės, Savivaldybės tarybai pritarus, sėkmingai įgyvendino daug projektų, kurių rezultatais šiandien džiaugiasi rajono kaimų ir miestelių gyventojai.
Kalbant apie Savivaldybės įsiskolinimus – jie atsirado ne šiandien ir ne vakar, o dar 2009 metais, sumažinus biudžetą. Iki 2014 metų biudžeto lėšos ne tik nedidėjo, bet per šį laikotarpį sumažėjo apie 10 mln. Lt. Taigi jau kelinti metai įstaigos negauna joms reikiamų lėšų, šiemet, kaip ir pernai, net iki 40 procentų buvo „apkarpytos“ aplinkos išlaidos – šilumai, vandeniui, elektrai, ryšiams, transportui. Darbo užmokesčio fondas sumažintas net 7 procentais. Tiek Savivaldybės administracija, tiek biudžetinės įstaigos buvo ir yra priverstos taupyti.
Gyventojų skaičius rajone kasmet mažėja. Plungės rajono savivaldybė, priešingai negu kaimyninės Telšių, Mažeikių savivaldybės, iki šiol neturėjo probleminės teritorijos statuso, tai mūsų nepasiekė ir valstybės papildomos dotacijos. Plungės rajono savivaldybė iki šiol neturėjo nei remtinos, nei dotuojamos statuso dėl per mažos bedarbystės, per mažo socialiai remtinų asmenų skaičiaus ir daugelio kitų kriterijų. Bet ar tuo reikėtų džiaugtis, ar dėl to reikėtų apgailestauti?
Lietuvos laisvosios rinkos institutas jau antri metai iš eilės mūsų Savivaldybę reitinguoja labai aukštai, kadangi mūsų rodikliai, palyginti su kitomis savivaldybėmis, komunalinio ūkio, transporto, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų, mokesčių, biudžeto, turto valdymo bei administracijos darbo srityse yra geri. 2011 metais šalyje mes buvome 5 vietoje, o 2012 metais užėmėme net 2 vietą.
Tenka tik apgailestauti, jog Savivaldybės tarybos narys A. Klišonis, visiškai neįsigilinęs į rajono socialinius reikalus, bando postringauti apie socialinės paramos skirstymo pasikeitimus 2014 metais. Nedalyvavęs Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto paskutiniame posėdyje, kai buvo svarstomi šie klausimai, dabar tik klaidina rajono gyventojus. Šiuo klausimu Savivaldybės administracija dirba jau antri metai: vyko susitikimai su dviejų bandomųjų (pilotinių) – Šilalės ir Akmenės – rajonų savivaldybių vadovais bei socialinių skyrių darbuotojais, Plungės rajono seniūnijose dar pernai buvo sudarytos socialinės paramos skirstymo komisijos. Todėl iki šios dienos 15 procentų sumažėjo vidutinis šeimų socialinių pašalpų gavėjų skaičius, o pinigine išraiška tai reiškia, kad šiuo tikslu išleista 18 procentų lėšų mažiau nei 2012 metais. Socialinės paramos skyrius parengė naują – sugriežtintą – socialinės paramos skirstymo tvarką, kuri įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d. Savivaldybės tarybos opoziciją kviečiame dalyvauti, svarstant ir tvirtinant naująją tvarką, ir taip išvengti rajono gyventojų klaidinimo.
Kalbant apie pareiginių algų koeficientus ir priedus, reikia pasakyti, kad jie nustatyti visiems Savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovams. Neseniai LR Seimas priėmė įstatymą nuo 2014 m. sausio 1 d. atkurti visiems Lietuvos politikams ir pareigūnams, tarp jų – merams ir vicemerams – nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažintus atlyginimus. Tokia yra šiandien galiojanti įstatyminė bazė. Mes su vicemeru visada esame solidarūs visiems numatytiems taupymams ir kartu su visais Administracijos darbuotojais ėjome nemokamų atostogų. Praėjusios kadencijos metu, Administracijai vadovaujant gerbiamam A. Krauleidžiui, Administracijos darbuotojai taip pat ne kartą ėjo nemokamų atostogų, – net po dešimt dienų. Šiais metais spalio–lapkričio mėnesiais Administracijos darbuotojai, taupydami darbo užmokesčio fondą, nemokamai atostogavo po tris dienas.
Savivaldybės tarybos nariui A. Krauleidžiui, o tuo pačiu ir rajono gyventojams, noriu atsakyti, kokie svarbiausi darbai jau atlikti ir šiuo metu daromi. Pirmiausia pradėjome rūpintis parko projektu, – juk dvejus metus, A. Krauleidžiui einant Administracijos direktoriaus pareigas, nepavyko organizuoti M. Oginskio dvaro sodybos tvarkymo I etapo metu atliktų darbų Valstybinės komisijos pripažinimo tinkamais. Tik pradėjus dirbti, pirmiausiai teko ieškoti papildomų lėšų, kad prie atnaujintų rūmų būtų galima iš naujo perkloti grindinius, performuoti veją. Mirties taške buvo įstrigę ką tik pradėti Žlibinų ir Kantaučių kultūros centrų projektai, tad vos išvengėme finansinių sankcijų dėl netinkamo projekto vykdymo. Tačiau pavyko sėkmingai pakoreguoti projektus, susiderėti su agentūromis. Šiandien minėtieji centrai dirba visu pajėgumu, o Žlibinų kultūros centras 2012 m. buvo nominuotas kaip geriausias Lietuvoje III kategorijos centras. 2013 m. šiam centrui suteikta II kategorija.
Šiuo metu baigiasi 2007–2013 metų ES finansavimo laikotarpis, taigi natūralu, kad nauji projektai tik planuose, o dabar reikia tinkamai užbaigti pradėtus ir pasiruošti ateinančiam 2014-2020 ES finansavimo laikotarpiui. Praeitos kadencijos metu parengtų techninių projektų kokybė gana prasta: trūksta išbaigtumo, padaryta daug klaidų. Tai ypač apsunkina projektų įgyvendinimą, dažnai tenka prašyti Savivaldybės tarybos pritarimo skirti papildomų lėšų nenumatytiems darbams vykdyti.
Šiuo metu Savivaldybė nėra linksniuojama, kaip anksčiau, dėl bylų pralaimėjimo teismuose. Iki šios dienos prisiteista apie 57,9 tūkst. Lt bylinėjimosi išlaidų Savivaldybės naudai, o biudžete sutaupyta apie 760 tūkst. litų. Iš praeitos kadencijos paveldėta ir didelė skola už neteisėtai panaudotas mokinio krepšelio lėšas – 634,0 tūkst. Lt – kurias Savivaldybė privalėjo sugrąžinti į valstybės biudžetą.
Leistinas etatų skaičius Plungės rajono savivaldybės administracijoje pastaraisiais metais nedidėja. 2010 metais jis buvo sumažintas nuo 220 iki 213 ir iki šiol nėra padidintas. Netgi priešingai – dėl nepakankamo darbo užmokesčio fondo dažnai į išėjusiųjų vietas nauji darbuotojai nepriimami. Savivaldybė 2012 metais pagerino savo rodiklius ir turto valdymo srityje, padaugėjo privatizuojamų objektų skaičius. O Žemės ūkio skyriaus iš Telšių g. 3 perkėlimas į Savivaldybės pastatą tik pagerins Administracijos darbą ir sumažins bendras komunalines išlaidas, nes Savivaldybės pastatas šiuo metu renovuojamas, šildymo sistema jau atnaujinta, o pastate išsiteks visa Administracija, tad Žemės ūkio skyriaus darbuotojų darbo sąlygos tik pagerės. Telšių g. 3 pastatas išlaikymo požiūriu yra labai neekonomiškas. Taigi trūkstant Savivaldybėje lėšų, tikslinga atsisakyti brangiai išlaikyti kainuojančio turto.
Tenka tik apgailestauti, jog neseniai valdančiajai daugumai priklausęs tarybos narys A. Misiūnas, praeitoje kadencijoje dirbęs irgi valdančiojoje daugumoje, šiandien žino tik vieną naują projektą – dviračių taką aplink Platelių ežerą, bet nežino, jog projektų maksimali įgyvendinimo trukmė (su projektavimu) yra tik 36 mėnesiai, o ne dešimtmečiai. Tačiau yra didelių objektų, kuriems finansavimas skiriamas ne visas iš karto, todėl darbai vyksta keliais etapais. Taigi, pirmiausiai A. Misiūnui, A. Krauleidžiui bei A. Klišoniui, o tuo pačiu ir rajono gyventojams, norėčiau trumpai priminti apie pačius svarbiausius darbus, kurie buvo atlikti savivaldybėje per paskutinius dvejus su puse metų.
2011-2012 metais sėkmingai užbaigtas Savivaldybės administracijos vykdomas 21 projektas. Renovuoti ir sutvarkyti šie viešosios paskirties pastatai: Babrungo seniūnijos administracinis pastatas – 0,598 mln. Lt; atlikta buvusio Stanelių vaikų darželio rekonstrukcija ir jo pritaikymas bendruomenės poreikiams – 0,680 mln. Lt; Gegrėnų gyvenvietės viešosios paskirties pastato rekonstrukcija ir pritaikymas bendruomenės poreikiams – 0,584 mln. Lt; renovuotas Žlibinų kultūros centras ir jo filialas Kantaučiuose už 1,681 mln. Lt; Aleksandravo kultūros namai – 1,2 mln. Lt; M. Oginskio dvaro ansamblio laikrodinė–oranžerija, pritaikant bibliotekos reikmėms – 3,7 mln. Lt; restauruota Bukantės dvaro sodyba – 1,628 mln. Lt; rekonstruotas buvęs Platelių vaikų darželis, kuriame dabar įkurtas universalus daugiafunkcis centras – 1,998 mln. Lt. Daug dėmesio per šį trumpą laikotarpį skirta ikimokyklinių įstaigų pastatų būklei gerinti: renovuotas lopšelio –darželio „Vyturėlis“ pastatas – 1,628 mln. Lt; modernizuotos ir atnaujintos lopšelių-darželių „Raudonkepuraitė“, „Saulutė“ ir „Rūtelė“ vidaus patalpos – 1,51 mln. Lt; lopšelių–darželių „Pasaka“ – 1,396 mln. Lt ir „Nykštukas“ – 2,12 mln. Lt – pagerintos abiejų šių įstaigų pastatų energetinės charakteristikos; atlikta Alsėdžių lopšelio-darželio pastato rekonstrukcija –0,903 mln. Lt. Visiškai renovuotas ir šiuolaikiškai atnaujintas Platelių gimnazijos pastatas už 3,359 mln. Lt.
Sėkmingai tęsiama Plungės kultūros centro renovacija. 2013 metais sutvarkyta jo parodų salė, pradėta renovuoti žiūrovų salė – jau rekonstruoti salės inžineriniai tinklai. Įsisavintas 2013 metams skirtas 733 tūkst. Lt finansavimas. Šiuo metu įgyvendinami Europos Sąjungos lėšomis finansuojami projektai: renovuojamas Šateikių kultūros centras, gerinama jo infrastruktūra, pritaikant bendruomenės poreikiams. Šio projekto vertė – 3 mln. Lt, darbus numatyta užbaigti 2014 metais. Už 3,568 mln. Lt pasirašyta Alsėdžių vidurinės mokyklos pastato rekonstrukcijos darbų sutartis. Šiuo metu atliekami energiją taupantys darbai. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2013 metų pabaigos. Restauruojamas Platelių dvaro kluonas, pritaikant bendruomenės poreikiams, projekto vertė – 2,642 mln. Lt. 2014 metų pradžioje planuojama objektą pabaigti. Vykdomas Varkalių kaimo bendruomeninės infrastruktūros gerinimas: sutvarkytas kaime esantis stadionas, įrengta daugiafunkcė sporto aikštelė, kuri bus skirta bendruomenės poilsio, laisvalaikio ir sporto veikloms vykdyti, nuo Nausodžio autobusų stotelės iki sporto aikštyno nutiesti pėsčiųjų takai. Šio projekto vertė –1,152 mln. Lt. Vyksta Plungės rajono savivaldybės administracijos pastato kapitalinis remontas (modernizacija): bus atliekamas pastato remontas, pakeičiant senus medinius langus, lauko duris, apšiltinant sienas ir stogą, atnaujinant šildymo sistemą ir šilumos punktą. Projekto vertė – 1,331 mln. Lt, jo įgyvendinimo pabaiga – 2014 06 20.
Vykdėme projektus, gerinančius gyventojų aplinkos kokybę: 2013 metų spalį pasirašytas tvenkinių išvalymo Palankės gatvėje statybos užbaigimo darbų aktas, projekto vertė – 2,3 mln. Lt. Darbai buvo pradėti 2012 metais. Šiuo metu vyksta Plungės jūros valymo darbai: vandens telkinys bus išvalytas nuo kenksmingų praeityje susikaupusių teršalų, bus pašalintas dumblas. Bendra projekto vertė – 2,5 mln. Lt. Telkinys yra didelis, todėl turimų lėšų visiškai jį sutvarkyti nepakaks, – tikimės jų papildomai gauti kitą finansavimo laikotarpį. Su Lietuvos verslo paramos agentūra 2013 metų vasarį pasirašyta projekto „Turizmo trasų aplink Platelių ežerą ir jų jungties iki Plungės miesto infrastruktūros plėtra“ finansavimo ir administravimo sutartis. Bendra projekto vertė – 7,206 mln. Lt. Iki šiol įsisavinta 76 proc. skirto finansavimo, tai yra 5,457 mln Lt. Vykdant projektą, iki 2015 m. spalio 1 d. numatyta įrengti penkias pėsčiųjų- dviračių takų atkarpas: Pakastuvos, Platelių miestelio, o Paplatelės, Šeirės ir Plokštinės jau įrengtos. Intensyviai ir nepertraukiamai vyksta darbai M. Oginskio dvaro sodyboje: ištaisyti pirmojo etapo dar 2008 metais atliktų darbų defektai (tam Savivaldybės taryba skyrė 300 tūkst. Lt), prie rūmų naujai perkloti grindiniai, suformuota veja. 2012 m. spalį pasirašytas I etapo statybos darbų užbaigimo aktas. Šiuo metu įgyvendinami III etapo darbai, kurie kainuos 5,2 mln. Lt, bus restauruojami ir rekonstruojami M. Oginskio dvaro centriniai rūmai.
Visų sporto gerbėjų labai laukiamo stadiono techninio projekto rengimas vyksta pagal paslaugų atlikimo grafiką. Šiuo metu yra parengti ir su Kultūros paveldo departamento Telšių teritoriniu padaliniu suderinti projektiniai pasiūlymai, todėl vyksta tolimesnis projektinių sprendinių detalizavimas. Pagal kalendorinį darbų grafiką projektas bus užbaigtas iki 2014 m. kovo 21 d.
Gerinant kelių infrastruktūrą, sėkmingai baigti projektai: vietinės reikšmės Žlibinų-Kantaučių kelio rekonstrukcija (projekto vertė – 3,659 mln. Lt); vietinės reikšmės Kaušėnų-Prūsalių-Alksnėnų kelio rekonstrukcija, įrengiant dviračių taką
(vertė – 0,898 mln. Lt); Merkelių gyvenvietės gatvės rekonstrukcija, sutvarkant važiuojamosios dalies dangą, naujai įrengiant šaligatvį bei apšvietimą. 2012 metų birželio mėnesį sėkmingai pradėta įgyvendinti Nausodžio seniūnijos Varkalių kaimo Medelyno gatvės rekonstrukcija. Atliktų darbų vertė – 2,405 mln. Lt. Tikimės šį projektą užbaigti 2014 metais. Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos teritorijoje įrengta aikštelė: paklota 1 335 kv. m ploto asfalto dangos, 70 kv. m ploto grindinio, suremontuota 12 šulinių. Remonto darbų kaina – 140,994 tūkst. Lt. Šiuo metu vykdomi ir kiti projektai. 2013 m. liepos 25 d. pasirašyta Plungės miesto P. Genio gatvės rekonstrukcijos darbų sutartis. Įgyvendinus projektą, bus rekonstruota 440 m gatvė, įrengti šaligatviai, lietaus vandens nuotekų tinklai, apšvietimas. Vien 2013 metais, įsisavinant skirtą finansavimą, darbų atlikta už 502 tūkst. Lt. Projektą planuojama baigti 2014 metais. Tunelio po geležinkeliu projektavimas irgi juda į priekį. Šiuo metu yra parengtas tunelio techninis projektas ir detalusis planas, kuriame numatyti parengiamieji darbai, žiedinės sankryžos ir naujos gatvės tarp Dariaus ir Girėno bei Alanto gatvių įrengimas. Norint vykdyti naujosios gatvės projektavimo paslaugų pirkimą ir įrengimą, buvo atlikti ir suderinti sklypų formavimo projektai ir pagal šiuos projektus atlikti sklypų kadastriniai matavimai, kuriuos liko tik įregistruoti Registrų centre. Artimiausiu metu parengtos pirkimo sąlygos bus derinamos su Automobilių kelių direkcija bei skelbiamas konkursas projektavimo paslaugoms pirkti.
Vandentvarkos projektai. Įgyvendinant projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Plungėje, I etapas“, nutiesta 5,2 km vandentiekio tinklų, 7,7 km nuotekų tinklų, įrengtos 5 nuotekų siurblines. 2011 m. rugsėjo mėnesį pasirašytas statybos darbų užbaigimo aktas. 2013 m. spalio 8 d. išduotas darbų užbaigimo aktas vandentiekio ir nuotekų tinklams eksploatuoti Varkalių kaime, ir taip galutinai užbaigtas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Plungėje. II etapas“. Projekto vykdytojas – UAB „Plungės vandenys“. Projektas įgyvendintas kartu su partneriu – Plungės rajono savivaldybės administracija. Bendra projekto vertė – 27,48 mln. Lt. Baigtas įgyvendinti projektas (projekto vykdytojas – UAB „Plungės vandenys“, o Plungės rajono savivaldybė – partneris) „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Plungės r. (Žemaičių Kalvarijoje, Plateliuose, Kuliuose)“. Projektui vykdyti skirtas finansavimas – 14,116 mln. Lt, iš jų Savivaldybės dalis – 771,4 tūkst. Lt. Paklota 9,19 km vandentiekio tinklų ir 18,88 km buitinių nuotekų tinklų (savitakinių ir slėginių), įrengta 15 siurblinių, rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiai Žemaičių Kalvarijoje ir Kuliuose. 2013 m. spalio 8 d. išduotas vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų darbų užbaigimo aktas (darbai buvo vykdomi iš Kulių miestelio renovavimo pirkimų metu sutaupytų lėšų). Projekto vykdytojas – UAB „Plungės vandenys“, partnerė – Plungės rajono savivaldybė. Projekto metu nutiesta 1 529 m vandentiekio, 2 310 m – nuotekų tinklų. Taip sudaryta galimybė prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų prisijungti Kumžaičių, Pušų, Tujų, M. K. Čiurlionio, Alanto, J. Tumo-Vaižganto ir Parko gatvių gyventojų valdoms.
Kita labai svarbi gyventojams tema – daugiabučių namų renovacija. Savivaldybės taryba patvirtino Daugiabučių namų renovacijos programą, kurios pirmajame etape pareiškė norą dalyvauti 16-kos Plungės miesto daugiabučių gyventojai. Savivaldybė kiekvienam daugiabučiui konkurso būdu organizavo investicijų planų bei energetinio naudingumo sertifikatų parengimą. Šiuo metu 10 daugiabučių turi banko pritarimą gauti kreditus, 2-jų daugiabučių namų dokumentus bankas dar tikrina, vieną atmetė dėl didelio įsiskolinimo, 3-jų daugiabučių namų patys gyventojai nepatvirtino investicijų planų protokoliškai. Taigi SĮ „Plungės būstas“ 10-čiai daugiabučių namų, kurie turi banko pritarimus kredituoti, rengia techninę užduotį techniniam projektui parengti bei konkursinę medžiagą statybos rangos darbams pirkti. Savivaldybė yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su Aplinkos ministerija bei BETA dėl renovacijos II etapo-kvietimo, į kurį yra įtraukti 45 daugiabučiai. Visiems minėtiems namams bus rengiami investicijų planai bei energetinio naudingumo sertifikatai. Savivaldybė eina koja kojon su Aplinkos ministerijos organizuojamomis renovavimo procedūromis.
Baigdamas norėčiau pasakyti, jog yra ką parodyti, galima ir pasidžiaugti per dvejus su puse metų nuveiktais darbais. Aišku, problemų netrūksta, tačiau jas sprendžiame, atsižvelgdami į Savivaldybės biudžeto galimybes. Likusi Savivaldybės tarybos trylikos narių dauguma yra pajėgi dirbti, ir tikiu, kad dirbs iki kadencijos pabaigos, sėkmingai užbaigdama pradėtus darbus.
Kažkas labai taikliai pastebėjo, jog iš dabartinės opozicijos Taryboje dirba netgi šeši akcinių arba uždarųjų akcinių bendrovių vadovai. Daugiau kaip pusė su savo įmonėmis dalyvauja Savivaldybės organizuojamuose viešųjų pirkimų konkursuose ir gauna užsakymus iš Savivaldybės. Iš valdančiosios daugumos nė vienas asmuo nėra niekaip susijęs su Savivaldybės užsakymais – nei tiesiogiai per savo įmonę, nei per įstaigą, kurioje dirba. Kviečiu visus susimąstyti apie dabar vykstančio opozicijos puolimo priežastis ir prasmę. Gal kai kam labai neparanki dabartinė dauguma?
