Ruduo Rietavo savivaldybėje prasidėjo dideliu užmoju – atsikratyti smarve, bloginančia gyvenimo kokybę rietaviškiams ir aplinkinių kaimų gyventojams. Uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ („Biovast“) skleidžiamas nemalonus kvapas trukdo ne tik žmonėms, bet ir turizmo plėtojimui, investicijų pritraukimui, tad įmonės vadovai pakviesti pasiaiškinti bendruomenei dėl neatsakingo verslo.
Įmonė parodė, kad kvapą gali reguliuoti
Šalutinius gyvūninės kilmės produktus perdirbanti bendrovė bendruomenei problemų kelia nuo pat įsikūrimo. Metų metais – kartais rečiau, kartais dažniau, o šią vasarą vos ne kasdien – iš gamyklos į aplinką sklinda šleikščiai saldus keptos dvėselienos kvapas. Neapsikentę verslo nesiskaitymo su aplinka ir bendruomene, žmonės nutarė nebetylėti. Pavieniai skundai ir raštai su parašais plaukte plaukė į Savivaldybės administraciją, valstybines institucijas. Reaguodamas į juos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sudarė kvapų kontrolės komisiją, kuri turėjo nustatyti, ar dvokas iš tiesų sklinda iš minėtosios įmonės. Tačiau rugpjūčio 9 dieną, kai tikrintojai važinėjo po Pelaičius, smarvės nebuvo net prie pačios gamyklos. Jaupėnų kaime ji užuosta vėliau, praėjus porai valandų po komisijos išvykimo. Nors tikrintojai nieko nepešė, vis dėlto naudos iš jų būta: įmonė išsidavė galinti kvapą reguliuoti.
Prašymus spręsti smarvės problemą pasirašė 280 gyventojų
Rietavo savivaldybės ekologės Vestos Andrijauskienės pateiktais duomenimis, liepos mėnesį elektroniniu paštu iš Pelaičių, Vatušių, Rietavo gyventojų gauti 27 skundai, rugpjūčio – 49 skundai iš žmonių, gyvenančių Pelaičiuose, Maldučiuose, Drobstuose, Pajūryje, Rietave.
Pagal pranešimus nustatyta, kad praėjusį mėnesį blogas kvapas buvo jaučiamas 24 dienas. Iš viso Rietavo savivaldybės administracija turi 79 pranešimus apie gyvenamojoje aplinkoje juntamą smarvę. Prašymus spręsti šią problemą pasirašė 280 gyventojų.
Pakviesti pasiaiškinti
Kilus tokio masto nepasitenkinimui, rugsėjo 6 dieną Savivaldybėje sušauktas susitikimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kodėl nemalonus kvapas, susidarantis UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ gamybos proceso metu, gyventojus pasiekia vis dažniau. Dalyvauti pasitarime pakviesta utilizacijos įmonės vadovybė, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Plungės aplinkos apsaugos inspekcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento, Aplinkos apsaugos agentūros, Rietavo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.
Salėje vos tilpo žmonės, norintys išgirsti, ką pasakys įmonės vadovai, ir išreikšti savo nuomonę. Tarp jų buvo nemaža dalis Savivaldybės tarybos narių.
Įmonė pastatyta ne vietoje
Meras Antanas Černeckis kalbėjo, kad problemos dėl įmonės veiklos prasidėjo nuo jos atidarymo, kas rodo, jog jai parinkta netinkama vieta. Kurį laiką po sutvarkymo padėtis buvo pagerėjusi ir smarvė į aplinką patekdavo rečiau.
„Pastebėjome, kad tai kažkaip susiję su įmonės vadovų kaita – kvapui dingus, keičiasi direktorius. Buvome sudarę komisiją iš Savivaldybės tarybos narių. Lankėmės gamykloje ir mėginome išsiaiškinti, kas vyksta gamybos proceso metu, kad dvokas patenka į išorę. Paskui kurį laiką jo nebuvo, o šią vasarą smirdėjo itin dažnai. Atkreipėme dėmesį, kad dažniausiai kvapas užuodžiamas prieš gamyklai pradedant ir baigiant darbą. Būna, kad ir vidurnaktį, ypač – poilsio dienomis. Tai, kad įmonė veiklą vykdo savivaldybėje, suteikia daug pliusų: mūsų žmonės turi darbą, gauna algą. Bet yra ir kita pusė – oro tarša trukdo pritraukti turistų, investuotojų, o ir patiems sunku gyventi. Mūsų tikslas – pasiekti, kad gamyba įmonėje vyktų toliau, bet dvoko nebūtų“, – maždaug taip šnekėjo susitikimą pradėjęs Savivaldybės vadovas.
Tai ne kvapas, tai – smarvė
Ekologė V. Andrijauskienė pasakojo, kad smarvės patekimas į aplinką itin padažnėjo balandžio mėnesį, o vasarą ji buvo jaučiama labai dažnai.
„Tokį kvapą sunku vadinti kvapu, tai – smarvė, kurios neįmanoma ignoruoti. Gyventojų skundai pagrįsti. Žmonės negali išeiti į lauką, išleisti į kiemą žaisti vaikų, praverti langų. Pravažiuojantieji nenori čia grįžti ir Rietavą prisimena kaip smirdantį miestą“, – tokį specialistės pasisakymą susirinkusieji palaikė plojimais.
Jaunimas čia nenori auginti vaikų
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Lidijos Rėkašienės nuomone, nemalonus kvapas blogina gyvenimo kokybę. „Mokslus baigę jauni rietaviškiai atsisako minties sugrįžti į Rietavą, nes nenori vaikų auginti tokioje aplinkoje. Moralinę ir kultūrinę gėdą patiriame, kai į renginį atvykusiems svečiams turime aiškintis, kas tai per smarvė ir iš kur ji jaučiama mieste“, – kalbėjo vedėja.
Apsimetė nežinantys priežasties
Rietaviškis Povilas Batavičius įmonės vadovams uždavė tiesų ir konkretų klausimą: „Ar mes apsirinkame, kad užuodžiame tą kvapą, ar Jūs pripažįstate, kad jis iš tiesų yra?“
„Smirda, – pripažino „Biovast“ specialistas Evaldas Spudys. – Jau nuo 2016 metų atliekame kvapų tyrimus. Kenksmingų išmetamų teršalų nenustatėme. Turime sudarę komisiją. Sekame socialiniame tinkle „Facebook“ žmonių pranešimus apie kvapą, nes labai svarbu žinoti, ar mūsų pastebėjimai sutampa su žmonių užuodžiamu kvapu. Būtų gerai, kad praneštumėte informaciją įmonei.“
Šioje vietoje specialistą pertraukė Savivaldybės kanceliarijos vedėjos pelaitiškės Jūratės Šedvilaitės pastebėjimas: „Kaip jums pranešti, jeigu vos paskambinus į gamyklą darbuotojai padeda telefono ragelį?“
E. Spudys pasakojo apie įmonės pastangas – dažną filtrų keitimą, tarimąsi su įrangos gamintojais, bendradarbiavimą su mokslininkais ieškant kvapo išmetimo į aplinką priežasties. Guodėsi patirties stoka. Žmonės dažnai jį pertraukinėjo, nes specialisto kalba (vėliau ji pavadinta „pliurpalais“) neatrodė įtikinama.
Priežasčiai, dėl ko smardinamas Rietavas, nustatyti neprireikė net mokslininkų. Susitikime dalyvaujantis Rietavo komunalinio ūkio vadovas Alvydas Rojus gamybininkams aiškiai išdėstė, kur problema ir dėl ko ji atsiranda. Visa esmė – dujų taupymas.
Vyriausiajam komunalininkui pritarė meras A. Černeckis: „Kai buvo tikrintojai, parodėte mums, kad kvapus galite valdyti. Smarvės nesijautė net įmonės teritorijoje, pro kurią įprastai pravažiuoti tenka nekvėpuojant.“
„Tai ne smarvė, o pinigų kvapas“
Savivaldybės tarybos narys Albinas Maslauskas prisiminė, jog vienas iš buvusių gamyklos direktorių aiškiai buvo pasakęs, kad čia ne smarvė, o pinigų kvapas.
Iš salės nuaidėjo dar vienas pasiūlymas: „Gamybos procesas yra filmuojamas. Jeigu esate sąžiningi, padarykite taip, kad visi – Savivaldybės valdžia, aplinkosaugininkai – galėtų matyti, kas pas jus vyksta“. Išgirdę jį gamybininkai entuziazmu netryško.
Atsiprašė
Vis dėlto gyventojai sulaukė ir atsiprašymo. Įmonės vadovė Estera Švedienė, pasiguodusi, kad šiemet buvo ypač daug gaišenų, o dėl karštos vasaros žaliava gamyklą pasiekdavo sugedusi, sugebėjo atsiprašyti žmonių „dėl tokios gyvenimo kokybės“.
Už smardinimą baudos negavo
Buvęs Savivaldybės tarybos narys P. Batavičius domėjosi: „Iš esmės įmonės vadovybė pripažino, kad nesusitvarko su gamyba, kad kvapas patenka į aplinką. Norėčiau iš čia dalyvaujančių institucijų atstovų sužinoti, kiek baudų gamyklai jau skirta, ką jie ruošiasi daryti? Juk negali būti, kad valstybė nesugebėtų priversti socialiai atsakingo verslo, kokia įmonė skelbiasi esanti, susitvarkyti?“
Rietavo valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vedėjas Alvydas Montvydas paaiškino, kad kvapų nustatymas nepriklauso jų kompetencijai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento atstovė Dalia Norvaišienė bandė smulkiai nupasakoti, kokiomis taisyklėmis ir normatyvais vadovaujasi tarnyba. Išklausius pasisakymą, paaiškėjo, kad institucija neturi kompetencijos nustatyti, ar kvapas kenkia sveikatai.
Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys informavo, kad sudaryta speciali darbo grupė, kuri teiks pasiūlymus sveikatos apsaugos ministrui dėl higienos normos koregavimo. „Įmonė turi išduotą taršos leidimą, kuriame nurodyti išmetimų reikalavimai. Atlikus tyrimus taršos viršijimas nustatytas nebuvo. Į išorę patenkantys teršalai normų neperžengia, bet blogas kvapas yra jaučiamas. Ieškoma kitokių būdų, kaip tą kvapą būtų galima įvertinti. Turime išmatuoti ir pateikti matavimo rezultatus, nepakanka pasakyti, kad kažkas kažką užuodė. Pagal tuos rezultatus galima rašyti baudas ir taikyti poveikio priemones“, – kalbėjo svečias iš departamento.
Prašė susitvarkyti su nuotekomis
Rietavo komunalinio ūkio vadovas A. Rojus, pasinaudodamas proga, utilizacijos gamyklos vadovybei priminė, kad iš įmonės partekančios nuotekos viršija leistinas normas, tad patekusios į bendrus valymo tinklus paveikia visą valymo procesą. Be to, gamykla vėluoja su atsiskaitymais ir yra skolinga Komunaliniam ūkiui.
Smarvės turi nelikti
Baigiantis pasitarimui, meras „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ vadovams žadėjo, kad problema nebus pamiršta: „Jeigu atitinkamos institucijos nesugeba apginti gyventojų interesų, eisime per Seimą, specialius komitetus. Mums pažadėta reikiama pagalba. Daug kartų buvo kalbėta su įmonių vadovais. Padėtis kuriam laikui pasitaiso, ir vėl iš naujo. Nebepakanka kalbų. Nesame priešai, nenorime suvalgyti vieni kitų, bet mūsų reikalavimas – smarvės turi nelikti. Reikia bendromis jėgomis ieškoti sprendimų. Atvirumo šiandien pritrūko.“
Įspėjo problemos taip nepaliksiantys
Kad problemos sprendimo ieškos visais įmanomais būdais, sakė ir salėje esantys žmonės. „Ar mums reikia eiti prie įmonės streikuoti su plakatais?“ – klausė vieni. „Kviesimės televiziją ir viešinsime problemą, kad visi žinotų, kas čia darosi“, – įspėjo kiti.
Prieš išsiskirstant meras A. Černeckis nurodė, kad įmonė atsiųstų atsakymą raštu, kuriame būtų išdėstyta, kas ir kokiais etapais bus daroma.
Savivaldybės ekologė V. Andrijauskienė prašė gyventojų ir toliau teikti informaciją, kur ir kokiu laiku buvo jaučiamas blogas kvapas.
