Yra gi drąsių ir kito bėdai neabejingų žmonių. Tokia mintis piršosi pakalbėjus su Paukštakių seniūnijos Paežerės kaimo gyventoju Juozu Varkaliu, kuris pirmadienio rytą nuo plėšikų išgelbėjo savo kaimynę – 77 metų Justiną Stanienę. Nemažiau drąsos parodė ir kiti du paežeriškiai – Vincas Dirvonskis bei Alfredas Vaičiukauskas. Šie trys vyrai, rizikuodami savo sveikata ir net gyvybe, ryžosi sulaikyti ginkluotus nusikaltėlius.
Pirmadienio rytą, apie 9 valandą, viena gyvenanti J. Stanienė sėdėjo prie stalo ir pusryčiavo. Namo durų, kaip dažnai būna kaime, moteris nebuvo užrakinusi. Staiga pro jas įėjo du nepažįstami jauni vyrai. Vienas iš jų turėjo ginklą. Ginkluotasis išsyk puolė prie J. Stanienės, įrėmė į kaklą pistoletą ir pareikalavo atiduoti pensiją. Kitas įsmuko į miegamąjį ir, ieškodamas grobio, ėmė raustis po spintą. Kaip vėliau pasakojo nukentėjusioji, vienas iš įsibrovėlių nieko nesakęs, o kitas, kuris turėjo pistoletą, kalbėjęs rusiškai ir liepęs jai taip pat šnekėti.
„Jis reikalavo vieno – atiduoti pensiją. Sakiau, kad balandį gautų pinigų nebeturiu, o gegužę dar negavau. Tačiau plėšikas kalbėjo savo – duok pinigus. Jei neduosiu, pagrasino, kad nušaus. Aš pinigų neturėjau, duoti nebuvo ko, todėl jau maniau, kad agresyviai nusiteikęs plėšikas tuoj tuoj paleis šūvį“, – baisiais prisiminimais dalijosi moteris.
J. Stanienė sakė prašiusi pasigailėti, leisti paskambinti netoliese gyvenančiam sūnui, kad šis atvežtų jiems reikiamą sumą, tačiau įsibrovėlis į jokias derybas nesileido. Tik dar labiau įsiuto ir rankoje laikytu ginklu smogė senutei į galvą bei dar kartą pagrasino: „Nušausiu“.
Nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę, jei ne J. Stanienės kaimynas J. Varkalis. Viena laimė, kad šis žmogus, pamatęs į kaimynės trobą įeinančius įtartinus asmenis, nusprendė pasidomėti, kas jie tokie. Jei nebūtų ėjęs, gali būti, jog šiandien J. Stanienės jau gyvos nebebūtų. Jo atėjimą moteris apibūdina kaip Dievo apvaizdą ar Angelo sargo pasirodymą.
J. Varkalis pasakojo pirmadienio rytą ėjęs prie kelio parsivežti atliekų konteinerio. Žvilgtelėjęs į kaimynės kiemą, pastebėjo du nematytus jaunus vyrus, įbėgusius į J. Stanienės trobą. Pensininkės svečiai J. Varkaliui sukėlė įtarimų. Akimirką suabejojęs, vyras vis dėlto nusprendė patikrinti, ar kaimynei niekas negresia.
„Iš pradžių dar galvojau, kad tai gali būti kuris nors iš Stanienės sūnų ar jų draugai. Maniau, paskui sakys, kad esu labai smalsus ir, vos tik kažkas ateina, lekiu žiūrėti. Bet įtarimai nedavė ramybės, todėl nutariau – kaip bus, taip, bet patikrinti reikia“, – kalbėjo paežeriškis.
Vos įžengęs į trobą, J. Varkalis išvydo kraupų vaizdą. Vienas „svečias“ vertė iš spintos drabužius, kitas į pensininkę buvo įrėmęs pistoletą. „Pasakiau tik tiek: vyrai, ką čia darot. Jie išsigando, išsigandau ir aš. Supratau, kad vienas dviejų ir dar ginkluotų neįveiksiu, todėl puoliau lauk iš trobos. Jie – paskui mane“, – apie įvykį kalbėjo J. Varkalis.
Pasak vyro, išbėgęs į lauką, jis pradėjęs šauktis pagalbos. Netrukus iš savo kiemų atlėkė V. Dirvonskis ir A. Vaičiukauskas. Pamatę sukilusius kaimo vyrus, nusikaltėliai, paleidę porą šūvių, spruko iš J. Stanienės kiemo.
Nutarę, kad nusikaltėlius reikia sučiupti, paežeriškiai sėdo į J. Varkalio automobilį. Prieš tai apie įvykį pranešė policijai, o sužeistai J. Stanienei iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Paežeriškiai nusikaltėlius sekė ne iš paskos, o, padarę vingį, atvažiavo jiems priešpriešiais. Iššokę iš mašinos, vyrai puolė prie plėšikų. Šie niekur nebėgo. Matyt, buvo įsitikinę, kad ginklas drąsuolius atbaidys. Deja, suklydo. Paežeriškiai pistoleto nepabūgo, tarp jų ir nusikaltėlių kilo grumtynės. Netrukus vienas iš plėšikų buvo pargriautas ant žemės ir sulaikytas. Kitas, atstatęs ginklą, šaukė: „Paleiskit draugą arba šausiu“. „Mes sakėme – šauk. Supratome, kad rizikuojame, bet negi turėjome paleisti tą žuliką? Buvome pasiruošę viskam, bet sulaikytojo paleisti neketinome“, – pasakojo J. Varkalis.
Anot vyro, ginkluotasis dar bandė šauti, tačiau jo pistolete nebebuvo šovinių. Supratę, kad ginklas nebepavojingas, paežeriškiai puolė prie plėšiko. Ginklą iš rankų išdaužė, bet paties sučiupti nebepajėgė. Vyrai matė, kaip jis, nubėgęs prie Šiaulių-Palangos kelio, įsėdo į aikštelėje stovėjusį raudonos spalvos automobilį ir nuvažiavo.
Sulaikytąjį nusikaltėlį ir iš antrojo atimtą pistoletą vyrai perdavė policijai. Paaiškėjo, jog sučiuptasis yra Kretingos miesto gyventojas Ž. D. (g. 1978 m.). Policijos pareigūnai jam nustatė sunkų – net 2,7 promilės – girtumą. Netrukus policija tikisi sulaikyti ir antrąjį šio sunkaus nusikaltimo – ginkluoto apiplėšimo – dalyvį.
J. Varkalis, paklaustas, kodėl kartu su kitais vyrais ryžosi ginti kaimynę, atsakė: „Gynėme ne tik ją, bet kartu – ir save. Juk dabar tie plėšikai atėjo pas kaimynę, o kitą kartą gal ir pas mus būtų įsibrovę.“ Vyras sakė, jog po grumtynių su nusikaltėliais jaučiasi lyg suspardytas, be to, ir patirtas stresas dar nepraėjo, tačiau to, ką padarė, nesigailįs. „Nežinau, kuo viskas būtų pasibaigę, jei būčiau tų nusikaltėlių nepamatęs arba numojęs į juos ranka ir nuėjęs savo keliais. Gal šiandien kaimynę jau laidotume? Kita vertus, ir mums patiems susidūrimas su plėšikais galėjo liūdnai baigtis“, – samprotavo žmogus.
J. Stanienė po įvykio buvo išvežta į ligoninę ir dėl galvos sumušimo bei patirto šoko paguldyta į neurologijos skyrių. Antradienį kalbinta nukentėjusioji sakė esanti labai dėkinga savo kaimynams, kurie už drąsą, ko gero, ne tik padėkos, bet ir garbingo apdovanojimo verti.
