Prisiminimai tarsi neišsakytos mintys velkasi siūlais per dešimtmečius, glūdi kažkur giliai viduje, kol ima ir išsiveržia. Ir tada prasiskleidžia užmaršties rūkas, atgyja primiršti įvykiai, tokie ryškūs, tarsi jų būta prieš metus dvejus, nors iš tiesų prabėgęs jau visas gyvenimas. Plungiškį Stanislovą Tutlį kelionei atgal į praeitį pakvietė po sesers Zofijos mirties paveldėtos svarstyklės, kurios anksčiau priklausė vokiečių šeimai, kuri pokario metais glaudėsi jo tėvų namuose.
Esame vartotojų karta, norinti žengti koja kojon su mada, bijanti atsilikti nuo naujovių – perkame, metame lauk dar veikiantį, bet pabodusį daiktą, ir vėl perkame – funkcionalesnį, gražesnio dizaino, populiaresnio brendo. Kad tik ant bangos… Pamiršome laikus, kai daiktai turėjo vertę, kai tarnaudavo savo šeimininkui visą gyvenimą. Tokios buvo ir svarstyklės, kurias Plungės trečiojo amžiaus universiteto rektorius, buvęs pedagogas Stanislovas Tutlys praėjusį penktadienį atsinešė į redakciją. Senos, vokiškos, vis dar tikslios, bet, svarbiausia, su labai jautria istorija.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2025 m. vasario 4 d. numeryje (Nr.10)
