„Mūsų garažų bendrijos pirmininkas save laiko karaliumi, su niekuo nesiskaito. Nebegalime tylėti“, – į redakciją kreipėsi pasipiktinęs Plungės garažų bendrijos „Žibintas“ narys Aleksandras Pagojus. Pasak jo, kantrybės taurę perpildė prie dviejų boksų be jokio įspėjimo įkasti lietaus vandens surinkimo šuliniai ir reikalavimas sumokėti už šiuos darbus.
Tegul kreipiasi į teismą
A. Pagojus pasakojo, kad problema – ne tik įkasti minėtieji šuliniai, bet ir tai, kad neimamas metinis mokestis, jei žmogus nesutinka mokėti už atliktus darbus. Vyriškis vardijo ir kitas, jo manymu, bendrijoje esančias blogybes: esą be susirinkimo išrinkta valdyba, neorganizuojami susirinkimai, nepateikiami dokumentai ir pan. „Tai jau net ne pinigų, o principo reikalas“, – piktinosi jis.
Nutarėme, kad būtina susitikti su garažų bendrijos pirmininku Albertu Mončiu „nusikaltimo“ vietoje.
Paskambinus nurodytu telefono numeriu atsiliepė pirmininko dukra Karina. Išgirdusi, kokiu klausimu kreipiamės, gana kategoriškai pareiškė, kad pirmininkas nedalyvaus ir į jokius klausimus neatsakys, o nepatenkintieji esą gali kreiptis į teismą. Galiausiai įtikinome, jog privalome išklausyti ir kitos pusės poziciją.
Atvažiavę į „Žibintą“ susitikome ne tik su Aleksandru, bet ir su jį palaikančiu Regimantu. Vėliau prisijungė Remigijus. Kitoje barikadų pusėje – bendrijos pirmininkas A. Mončys ir jo dukra, kuri taip pat yra bendrijos narė ir padeda tėvui pirmininkauti. Tiesa, įgaliojimo kalbėti jo vardu ji nepateikė.
Susirinkimas per talką
Prasiveržusių emocijų uragane pavyko išsiaiškinti, kad A. Mončys garažų bendrijai vadovauja 22 metus. Paklaustas, kiek kartų organizavo bendrijos narių susirinkimus, vyras atsakė, jog kiekvienais metais rengiama talka, o jos metu esą ir susirinkimas įvyksta. Tiesa, ar jis būna toks, kaip reikalauja teisės aktai (skelbimas, darbotvarkė, protokolas ir pan.), abejotina.
O A. Pagojus minėjo, jog garažą šioje bendrijoje jis įsigijo prieš šešiolika metų ir per tą laiką esą neįvyko nė vienas visuotinis susirinkimas.
Pagrindiniai klausimai, dėl kurių vykome į „Žibintą“, – įkasti lietaus vandens surinkimo šuliniai ir mokestis už šiuos darbus.
A. Mončys nurodė, kad sprendimą priėmė garažų bendrijos valdyba. Čia ir vėl klausimas: kas tą valdybą išrinko, jei nebuvo sušauktas susirinkimas?
Pasak „Žibinto“ pirmininko dukters, praėjusių metų vasarį turėjo būti susirinkimas, apie tai buvo paskelbta spaudoje – „Lietuvos ryte“, tačiau į susirinkimą niekas neatėjo. „Tada liko viena išeitis – surinkti parašus. Atėjusiesiems sumokėti daviau pasiskaityti ir klausiau, ar jie sutinka, kad pirmininkas negali vienas dirbti, kad reikia išsirinkti valdybą. Kiekvienam parašiau, kad joje turi būti A. L., E. D. ir E. A. (dėl Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vardų ir pavardžių atskleisti negalime – aut. past.). 123 asmenys pasirašė už“, – kalbėjo moteris.
Dėl šulinių atsiradimo Karina paaiškino, jog tai buvusi aplinkosaugininkų rekomendacija. Kaip minėta, sprendimą priėmė iš trijų asmenų susidedanti valdyba (jos vienas narys yra pirmininko žentas – aut. past.). Tiesa, bendrijoje yra gerokai per šimtą narių. Kokios apimties valdyba gali veikti, kokius sprendimus priimti vienasmeniškai ir pan., turi būti numatyta bendrijos įstatuose. O jie, Karinos teigimu, laukia notaro patvirtinimo.
„Nepatinka bendrija, „čiuožkit“ lauk“
„Mokame metinį mokestį, bet ataskaitos niekas neteikia. O dabar neima mokesčio, kol nesumokame už drenažo įvedimą. Sumos už atliktus darbus apskaičiuotos tik dviem garažų boksams. Renkamas mokestis, tai iš tų pinigų ir darykite, kodėl dar papildomai trylika eurų?“ – skambėjo priekaištai pirmininkui.
Nors klausimai paprasti, tačiau atsakymai į juos – pasiūlymas kreiptis į teismą, grasinimas, kad niekur nedings, privalės sumokėti, ir priekaištai už kažkada nemokėtus mokesčius.
„Klausimą iškėlėme ne dėl to, kas nesumoka, o kodėl darbas padarytas, bet žmonės apie tai nebuvo informuoti. Kur sąmata, kiek kainuos? Ar visi garažų savininkai mokės? Kodėl ne visi, o tik dviejų boksų? Kas iš garažų savininkų norėjo, kad būtų tie lietaus vandens surinkimo šuliniai? Todėl ir nemokėsime. Čia jau principo reikalas“, – kalbėjo nepatenkinti vyrai.
Reikia pripažinti, kad pirmininko atsakymas „Nepatinka bendrija, čiuožkit lauk. Parduokit garažus ir čiuožkit!“ pribloškė ir mus. O Aleksandras, Regimantas ir Remigijus tik gūžtelėjo pečiais – esą taip būna visada. „Padarytų normalų susirinkimą, juk tuose dviejuose boksuose žmonių tikrai dažnai būna. Jei būtume informuoti, gal tokio klausimo net nebūtų iškilę. O dabar… jei paklausi – viskas piktuoju“, – apgailestavo Remigijus.
Kaistančią padėtį bandė švelninti Karina. Pasak jos, kitą mėnesį bus padengtos visos bendrijos skolos, Savivaldybei atiduotos ataskaitos, o pirmininkas atsisakys pareigų. „Savivaldybė viską sutvarkys. Ir nuspręs, kada bus susirinkimas“, – aiškino moteris.
Beje, į susirinkimą žurnalistų pakviesta Plungės miesto seniūnė Dangirutė Jurkuvienė siūlė pirmininkui iš pareigų pasitraukti garbingai: sušaukti susirinkimą, pateikti ataskaitą ir… atsistatydinti. „Spręsti tokias problemas – ne seniūnijos, o bendrijos kompetencija. Dabar kalbu labiau ne kaip seniūnė, o kaip žmogus, turintis šiek tiek teisės žinių“, – sakė ji.
Nė vieno atsakymo
Susitikimas taip ir baigėsi neradus kompromiso. Kaip sakė A. Pagojus, 25 garažų savininkai pasirašė, kad nesutinka papildomai mokėti už lietaus vandens surinkimo šulinių įkasimą. Tik ar iš to bus naudos?
Beje, Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nurodyta, kad aukščiausias bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kuris renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius). Be to, bendrijos narių susirinkimus gali šaukti ne tik bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba, bet ir kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.
Nors susitikimo metu ir nepavyko gauti visų atsakymų, nusprendėme laimę pabandyti dar kartą ir elektroniniu paštu išsiuntėme klausimus A. Mončiui padedančiai dukrai.
Gautas atsakymas gerokai nustebino: „Paskambinau į asmens duomenų apsaugos tarnybą. Ten rekomendavo neteikti jokių duomenų apie kitus asmenis. Jie patys asmeniškai nesutinka atskleisti jokių savo duomenų, o be jų sutikimo negaliu teikti duomenų ir siųsti jums kopijų, nes pažeidžiate asmens teises.“
Reikia pripažinti, kad iš pateiktų klausimų tik viename atsakyme galėjome pamatyti kitų asmenų duomenis (vardus ir pavardes – aut. past.). Kokie asmens duomenys būtų atskleisti atsakant į klausimą dėl skelbimo apie bendrijos susirinkimą? Juolab kad pati Karina sakė turinti skelbimų kopijas. Arba klausimas, kodėl priimtas sprendimas nebuvo aptartas su bendrijos nariais, keliems garažų savininkams yra apskaičiuotas mokestis už atliktus darbus, kokia darbų kaina, kas juos atliko, ar yra sutartis ir pan.
Panašu, kad pykstantys „Žibinto“ nariai – teisūs. Jeigu net į žurnalistų klausimus atsakyti nesiteikiama, ko gali tikėtis jie?
