Praėjusį savaitgalį mūsų šalyje buvo švenčiama Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Išskirtinę dieną netradiciškai paminėti kvietė plateliškiai: visi galėjo dalyvauti 11 kilometrų žygyje po Žemaitijos nacionalinio parko miškus aplankant čia kadaise buvusią partizanų mokymų stovyklą ir šaudyklą. Nepaisant gausiai iškritusio sniego ir ne itin malonaus vėjo, norinčių dalyvauti netrūko: susirinko per 70 žygeivių!
Simbolišką 11 kilometrų žygį, skirtą Nepriklausomybės atkūrimo dienai, organizavo Žemaitijos nacionalinis parkas, Platelių seniūnija, bendruomenė ir kultūros centras. Šis šventinis renginys – Platelių kaip Lietuvos mažosios kultūros sostinės programos dalis, todėl ir žygio iniciatorių ir organizatorių – visas būrys. Plateliškiai šiemet išties kviečia į įdomius ir išskirtinius renginius. Tuo galėjo įsitikinti ir minėtojo žygio dalyviai.
Kad renginys buvo šaunus, tvirtino „Plungės“ kalbinta Platelių bendruomenės pirmininkė Rigonda Pereverzeva. Pasak jos, net ir praėjus kelioms dienoms po žygio dar netrūksta atsiliepimų apie puikiai praleistą Kovo 11-ąją Plateliuose.
Kad žygis – ne eilinis, o skirtas prisiminti ir pagerbti Lietuvai svarbią istorinę datą, liudijo tautine atributika pasipuošę dalyviai. Beje, žygiavo ne tik patys plateliškiai – prie jų prisijungė plungiškiai, telšiškiai, mažeikiškiai ir kt. Žygio neišsigando nei vyresni žmonės, nei vaikai, o kai kam dar ir šuniukai kompaniją palaikė. „Visi liko patenkinti, visi užbaigė sėkmingai žygį, nebuvo nė vieno pasitraukusio“, – kalbėjo Platelių bendruomenės pirmininkė.
Nors oras ir nebuvo pats idealiausias, tačiau tai netrukdė gerai leisti laiko. Žygiui vadovavo ir visus į priekį vedė Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis. Jis ne tik rodė kelią, bet ir savo pastebėjimais apie parką dalijosi su žygeiviais, todėl jie galėjo pasisemti žinių apie Platelių ežerą ir jo apylinkes.
Keliautojai turėjo tikslą ne tik pasimėgauti vaizdingomis apylinkėmis, bet ir aplankyti buvusią partizanų mokymų stovyklą ir šaudyklą. Apie pastarąsias įdomiai pasakojo etnografė Aldona Kuprelytė.
Ji pasidalijo įdomiais faktais apie atliktus Platelių apylinkėse kadaise buvusios Lietuvos laisvės armijos (LLA) „Vanagų“ stovyklos ir šaudyklos tyrimus.
„Iš Alfonso Beresnevičiaus užrašytų atsiminimų („Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje“, I dalis, išleista 2008 m. Plungėje) sužinome, kad LLA „Vanagų“ stovykla buvo įsikūrusi Plokštinės miške, netoli Platelių ežero. Traukiantis vokiečiams ir artėjant Raudonosios armijos frontui, 1944 metų vasarą į LLA mokymus atvyko jaunimas ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos. Stovykloje buvo kariška tvarka, keldavosi 5–6 valandą ryte, prausdavosi Platelių ežere, vakarais giedodavo Lietuvos himną. Karinio parengimo pagrindų mokė LLA karininkai-instruktoriai Butrimaitis ir Strimaitis. Prie Jakumo upelio ant storos pušies buvo pakabinti taikiniai, į kuriuos šaudė karinių mokymų dalyviai. Stovykloje buvo viena prieštankinė patranka. Karinę priesaiką priimdavo prie Platelių ežero. Gyveno medžiaginėse ir žaginių tipo (dengtų eglių šakomis) palapinėse, pradžioje valgė savo atsivežtą maistą, vėliau produktų gaudavo iš aplinkinių kaimų ūkininkų (vienas ūkininkas net karvę padovanojo). Archeologiniai žvalgymai patvirtino užrašytus atsiminimus. „Vanagų“ stovyklos vietoje rasta per keturis šimtus įvairių radinių. Daugiausia vinių – jomis „Vanagai“ tvirtino žaginius, ant kurių klojo eglių šakas. Tokių „eglinių palapinių“ stovykloje buvo daugiausia. Rasta nemažai šaudmenų (daugiausia vokiškų), nesprogusi rusiška rankinė granata (S1) (iškviesti išminuotojai ją susprogdino vietoje).
Stovykloje buvo dvi žeminės: viena buvo skirta ginklams, kita – maisto produktams. Dabar jos įgriuvusios. Rasta durų vyrių, tikriausiai buvusių durų į žemines. „Vanagų“ stovyklos mokymų dalyviai išmėtė ir nemažai buities daiktų: rasti keli šaukštai, šakutė, senovinis raktas, peiliukai, nedidelis porcelianinis indelis (viduje buvo likę kažkokio tepalo), monetų (vokiškos, lietuviškos, viena ir rusiška (nukalta 1940 m.).
2020 m. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija vykdė 2019 m. pradėtą projektą „Pokario kovos. Alsėdžių, Platelių krašto partizanai“. 2019 m. atlikti archeologiniai žvalgymai 1944 m. vasaros LLA „Vanagų“ karinių dalykų ir partizanų taktikos mokymų stovykloje. 2020 m. rugsėjo mėnesį tyrimai tęsti. Vyko archeologiniai žvalgymai prie Žemgrindo upelio (Jakumo upelio), įtekančio į Platelių ežerą – 1944 m. Lietuvos laisvės armijos „Vanagų“ šaudymo pratybų vietoje. Aptikta šaudymo pratybų taikinio vieta – pušis su kamiene įstrigusiomis ir aplink pabirusiomis kulkomis ir dvi šaudymo pozicijos (karabino ir pistoleto). Iš viso surasta apie 400 archeologinių radinių, tarp kurių vyrauja rusiškos karabino ir pistoleto-kulkosvaidžio bei vokiškos karabino ir pistoleto šovinių tūtelės ir kulkos. Pirmą kartą tyrinėjant Lietuvos partizaninio karo vietas surastų kulkų skaičius ženkliai viršijo tūtelių skaičių, o tai leidžia manyti, kad iš karto po šaudymo pratybų pagrindiniai iššautų šovinių tūtelių telkiniai buvo tvarkingai surinkti dar pačių kariniuose mokymuose dalyvavusių „Vanagų“, – turima medžiaga apie partizanų stovyklą Plateliuose dalijosi A. Kuprelytė.
Aplankę stovyklavietę, žygeiviai turėjo progą kelionės metu stabtelėti prie Pilelio šaltinio ir paragauti jo skaidraus vandens.
Po keleto valandų žygio dalyviai sugrįžo ten, kur ir pradėjo savo kelionę – prie Šaltojo karo ekspozicijos. Čia laukė vaišės. Sedos kultūros centras pakvietė į edukaciją ir mokė, kaip virti pačią skaniausią pusmarškonę košę. Visus viliojo ir Platelių bendruomenė: žygeiviai buvo kviečiami ragauti šiupinio.
Žygį kiekvienam dalyviui primins ir dovanos – plateliškės Giedrės Daukšaitės siūti lininiai maišeliai.
