Nepritari renovacijai – negausi lengvatų?

Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ direktorius Zigmantas Daugėla paruošė ataskaitą, kaip Plungėje vykdoma daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo programa. Ji pristatyta antradienį per Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdį.

Kaip minėjo Z. Daugėla, „Plungės būstas“ administruoja 140 daugiabučių. Kadangi kone visi jie statyti dar tarybiniais laikais, gyventojai turėtų ryžtis renovacijai. Juolab kad po atnaujinimo sumažėja sąskaitos už šildymą, padidėja turimo turto vertė, namas tampa gražesnis ir saugesnis, be to, renovaciją iš dalies remia valstybė. Direktorius pateikė keletą pavyzdžių: A. Jucio gatvės 4-ojo namo gyventojams 1 kv. m šildymas iki atnaujinimo vidutiniškai kainavo 1,14 euro, po jo – tik 0,19, A. Jucio gatvės 12-ajame name kaina nuo 1,04 euro krito iki 0,22, V. Mačernio gatvės 10-ajame – nuo 1,16 iki 0,23.
Anot Z. Daugėlos, keli daugiabučiai atnaujinti pagal ankstesnę JESSICA programą. Dabar renovuojami pagal kitą, kurios tikslas – didinti energinį efektyvumą.
Į pastarosios programos pirmąjį etapą buvo įtraukta 16 namų, tačiau atnaujinta tik dešimt, nes šešių gyventojai nepritarė parengtiems investicijų projektams. Renovacija įgyvendinta V. Mačernio g. 1, 10, 21, 25, 43A, 59, A. Jucio g. 4, 12, 20 ir 34 namuose.
Antrajam etapui buvo atrinkti 45 daugiabučiai. Visų jų gyventojai pateikė prašymus, yra parengti investiciniai planai. Šiuo metu renovavimo darbai atliekami aštuoniolikoje namų, kiti daugiabučiai kol kas stovi kokie buvę. Septyniolikos gyventojai atnaujinimo atsisakė, trijų namų gyventojų susirinkimuose nebuvo kvorumo, todėl sprendimas nepriimtas, penkiems namams negautas banko pritarimas, dėl dviejų nesudarytos pavedimų sutartys.
Į trečiąjį atnaujinimo programos etapą įtraukta 20 daugiabučių, tačiau pritarimas renovacijai gautas tik septyniuose. Ar visuose juose vyks renovacija, kol kas nežinia, nes J. Tumo-Vaižganto gatvės 14-ajame name tik 50 proc. gyventojų pasisako už atnaujinimą, o Telšių gatvės 12-ajam namui bankas nesuteikia paskolos. Z. Daugėla paaiškino: „Bankas, suteikdamas lengvatinį su 3 procentų palūkanomis kreditą dvidešimčiai metų, kelia savo reikalavimus. Visų pirma renovacijai turi pritarti 60 proc. gyventojų, antra, jei daugiau kaip 10 proc. gyventojų turi didesnių nei 160 eurų skolų už komunalines paslaugas, paskola neduodama.“
Komiteto narė Asta Beierle Eigirdienė domėjosi: „Niekaip nesuprantu, kodėl gyventojai nepritaria renovacijai? Gal maža tikimybė, kad investicijos atsipirks?“ Z. Daugėlos teigimu, apskaičiuota, kad įdėti pinigai atsipirks per dvidešimt metų. Kuo didesnis namas, tuo mažesnės investicijos ir greitesnis atsipirkimas, mažame name – atvirkščiai.
Dar domėtasi, kas laukia namų, kurių gyventojai nenori renovacijos. Z. Daugėla atsakė: „Mes turime visus duomenis, kas pasisakė už atnaujinimą, kas prieš. Gali būti, kad ateityje bus peržiūrėta lengvatų teikimo tvarka, ir tie, kurie nesutinka renovuotis, tiesiog nebegaus kompensacijų už šildymą. Šiuo klausimu ypač vangūs Dariaus ir Girėno gatvės gyventojai. Tame rajone atnaujinami tik du namai – 41-asis ir 49-asis.“
Komiteto nariai sutiko, kad peržiūrėjus lengvatų skyrimo mechanizmą norinčiųjų pretenduoti į būsto atnaujinimą atsirastų kur kas daugiau.
Vicemero Mindaugo Jurčiaus nuomone, žmonės kol kas nesupranta, kad daugiabučio renovacija – investicija į jų pačių turtą. Juk privačių namų savininkai irgi skiria tam lėšų, tik valstybė jų investicijų nė kiek nekompensuoja, o daugiabučių gyventojai gauna dar ir 35 proc. paramą.
„Svarbiausia čia – ne atsiperkamumas, o turto kokybės gerinimas. Juk jeigu tų namų nerenovuosime, netrukus jie taps avariniai. Po dešimties ar dvidešimties metų žmonės nebegalės juose gyventi. O kas tada? Kažkoks kolektyvinis mąstymas – kodėl aš turiu investuoti į visą namą?“ – kalbėjo M. Jurčius. Jam pritarė A. Beierle Eigirdienė: „Teisingai sakote – kolektyvinis mąstymas. Juk jei daugiabučio stogas varva, pirmo aukšto gyventojai įsitikinę, kad jį tvarkyti turi penktame aukšte gyvenantieji.“
Komiteto narys Robertas Endrikas sakė norįs savo nuomonę pareikšti dėl konkretaus atvejo – Dariaus ir Girėno gatvės 49-ojo namo renovacijos. „Visų pirma įdomu, kas kontroliuoja rangovus. Jie ten baisų šiukšlyną „įveisė“ – polistireno gabalai ir kitos statybinės atliekos po visą rajoną skraido. Antra – kas ten yra techninis prižiūrėtojas? Jei teisingai suprantu, namo sienos šiltinamos klijuojant polistireną, bet nepastebėjau, kad jis būtų tvirtinamas smeigėmis. Tokių įtarimų kilo, nes dažnai ten važiuoju ir matau. Man pasirodė, kad tinkuojama ant nesutvirtintų polistireno plokščių. Ar gali taip būti? Kas čia per technologija ir kiek ilgai ji laikys? Trečia, pradėjus namo renovaciją, gyventojus reikėtų kažkaip paraginti susitvarkyti ir įvažiuojamąjį keliuką. Žodžiu, kad viskas būtų padaryta iki galo“, – dėstė R. Endrikas.
Z. Daugėla žadėjo į pastabas atsižvelgti ir situaciją pakontroliuoti.