Nesujungtos trasos gyventojams kirto per kišenę

Pirmadienį Plungės rajono savivaldybės tarybos nariams ir administracijos specialistams buvo pristatyta studija „Veiksmų planas mažinti šilumos energijos kainą Plungės mieste, modernizuojant V. Mačernio g. 19B katilinės pajėgumus“. Ją užsakė Savivaldybės administracija, o parengė uždaroji akcinė bendrovė „TEC Industry“.

Vartotojai moka už įrenginius, nors jie nedirba
Studiją pristatė projektų vadovai Visvaldas Šavelskis (UAB „TEC Industry“) ir Marius Bružas (UAB „Ekotermija“). Pagrindinė jų užduotis buvo išsiaiškinti, kaip sumažinti šilumos energijos kainą vartotojams, kad neprarastų uždarbio uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai.
V. Šavelskis kalbėjo, jog ruošiant studiją išsiaiškinta, kad Plungėje yra dvi pagrindinės šilumos tiekimo trasos: Lentpjūvės ir V. Mačernio gatvėse. „Jei anksčiau šios trasos būtų buvusios sujungtos, šio klausimo dabar nesvarstytume“, – sakė svečias. Anot jo, dėl to plungiškiai už šildymą per metus permoka apie 400 000 eurų.
Specialistų teigimu, 2011–2017 metais vartotojai permokėjo 2,84 mln. eurų.
Kaip sakė M. Bružas, remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos tiekėjų suskirstymu, UAB Plungės šilumos tinklai priskiriama III grupės (realizuoja nuo 25 iki 50 GWh šilumos energijos) D pogrupiui (gamtinių dujų vartojimas mažesnis nei 25 proc.). Šiam pogrupiui priklauso dar trys šilumos tiekimo įmonės – Šilutėje, Tauragėje ir Radviliškyje. Tad, lyginant Plungės šilumos tinklų ir minėtuosiuose miestuose esančių įmonių šilumos kainą, pastebėta, jog mūsų mieste ji – didžiausia. Kokios to priežastys?
Viena iš didelės kainos priežasčių UAB „Ekotermija“ atstovas įvardijo didelius kintamosios dalies dydžius. O juos apie 90 proc. nulemia perkamo kuro arba šilumos energijos sąnaudos. Svečias pažymėjo, jog Telšių apskrityje biokuro vidutinė kaina yra didesnė nei kitose. O didesnė biokuro kaina lemia ir galutinę šilumos kainą. Be to, Plungės šilumos tinklai V. Mačernio gatvės katilinėje neturi savo biokurą deginančių įrenginių, o tai leidžia uždarajai akcinei bendrovei „Plungės bioenergija“ šilumos energiją parduoti už maksimalią galimą suderintą kainą.
Dar viena priežastis – neoptimalus brangių šilumos gamybos įrenginių galios panaudojimas. Kaip nurodė M. Bružas, Plungės mieste šilumos gamybos efektyvumas siekia apie 85 proc., o tai yra mažai, turint omenyje, kad Lentpjūvės gatvės katilinėje pastatytas naujas 5 MW biokuro katilas ir kondensacinis dūmų ekonomaizeris, tačiau jis nėra maksimaliai išnaudojamas. O vasarą išvis negali veikti dėl per mažo poreikio.
„Paprastai sakant, vartotojai moka už įrenginius, nors jie nedirba“, – pabrėžė M. Bružas.
Galimybės
Kad mokame už šildymą gana daug, niekam ne paslaptis. Tad užsakant studiją ir buvo keliamas uždavinys sumažinti sąnaudas, kad mokėti reikėtų mažiau.
Kaip kalbėjo svečiai, yra keli galimi variantai.
Birželio 25 dieną baigiasi sutartis su „Plungės bioenergija“. Nepratęsus sutarties, kitos alternatyvos, kaip deginti dujas, Plungės šilumos tinklai neturėtų. Specialistų skaičiavimu, sąnaudos išaugtų 100 000–130 000 eurų. Įmonė netektų 20 000 eurų pajamų už nuomą. Dėl šių sąnaudų vartotojams šilumos kaina pakiltų apie 3 centus.
Kita galimybė – nutraukus sutartį su „Plungės bioenergija“ statyti naują biokuro katilą. Sąnaudos padidėtų apie 60 000 eurų. Tačiau tai būtų pinigai, išmesti į balą, nes abejotina, ar pavyktų konkuruoti su likusiais nepriklausomais šilumos gamintojais.
Dar viena galimybė – šilumos trasa, kuri sujungtų Lentpjūvės ir V. Mačernio gatvėse esančias katilines. Tokiu būdu atsirastų galimybė efektyviau panaudoti jau esamus šilumos tiekėjo šilumos gamybos įrenginius, kuriuose naudojamas biokuras. Būtų galima pagaminti apie 84 proc. visos reikiamos šilumos. Nors jos savikaina ir padidėtų, bet ji palaipsniui mažėtų. Tačiau ir čia kyla rizika, kad Lentpjūvės gatvės katilinė nepakonkuruos su nepriklausomu šilumos gamintoju.
„Sujungti būtų gerai, jei nebūtų nepriklausomo šilumos gamintojo“, – sakė specialistai.
Galimybės kaip ir išdėstytos, tačiau ką daryti, taip ir liko neaišku.
Be to, paaiškėjo, kad įspėjimą apie sutarties nutraukimą „Plungės bioenergijai“ pavėluota įteikti, tad kitos išeities, kaip pratęsti sutartį bent metams, nėra.
„Jūsų šilumos tiekėjas turi galvoti kaip nepriklausomas gamintojas ir derėtis“, – tvirtino specialistai. Pasak jų, nieko blogo nenutiks, jei sutartis bus pratęsta metams. O per tą laiką reikėtų žiūrėti, gal pavyks susitarti ir iš nepriklausomo gamintojo nupirkti jo įrenginius – tai būtų ketvirta galimybė optimizuoti šilumos kainą. Na, o jei atsitiktų taip, kad „Plungės bioenergija“ pati pasitrauktų iš žaidimo, tada specialistai rekomenduotų jungti tinklus.
Tiesa, kaip pastebėjo vicemeras Mindaugas Jurčius, niekas negali garantuoti, kad, pasitraukus vienam nepriklausomam šilumos gamintojui, jo vietoje neatsiras kitas.
Parengtos studijos kaina – apie
10 000 eurų.