štai tokia plungiškio, dvidešimtmečio Dominyko Jaugelio nuomonė. Ypač aktyviai Plungės jaunimo pasaulyje besisukęs vaikinas jau kurį laiką mokosi „Aarhus University Herning“ Danijoje. Tačiau NVO „Krantas“ valdybos pirmininkas ir tarptautinių reikalų koordinatorius savo gimtojo miesto nepamiršta – dažnai čia grįžta ir stengiasi veikti jaunų žmonių labui.
Nusprendėme šitą krašto aktyvistą Dominyką pakalbinti 🙂
– Trumpai papasakok apie save.
– Baigiau Plungės Senamiesčio vidurinę mokyklą. Mokslai sekėsi gerai – iki vienuoliktosios klasės daug pastangų neįdėjau, dvyliktojoje smarkiau paplušėjau ir mokyklą baigiau su pagyrimu.
Šeimoje esame trys broliai, tėvai – verslininkai: turime lininių drabužių siuvyklą Plungėje. Stengiuosi būti aktyvus pilietis, dalyvauju mieste vykstančiuose renginiuose. Mėgstu keliauti, susitikti su naujais žmonėmis.
– Kaip patekai į „Krantą“?
– Ilgus metus lankiau lengvosios atletikos treniruotes, mano treneris buvo Eugenijus Jurgutis. Vienuoliktojoje klasėje patyriau traumą – lūžo ranka, dėl to turėjau nutraukti sportavimą. Pradėjau lankyti „Krantą“ – į organizaciją atėjau lydimas draugų, buvome gal penki ar šeši klasės draugai.
„Krantą“ lankau jau ketvirtus metus. Per tą laiką dalyvavau septyniuose tarptautiniuose renginiuose – teko nuvykti į Lenkiją, Belgiją, Šveicariją, Turkiją ir Bulgariją. Jaunimo mainus organizavime ir patys – praėjusią vasarą įgyvendinome tarptautinį projektą „Ycity 2011“. Buvau vienas iš vadovų. Šiemet vėlgi organizuojame „Ycity“, jis vyks Kopenhagoje, Danijoje. Taip pat leidome jaunimo žurnalą „Be kampų“.
„Krantas“ man suteikė labai daug – ne tik dalyvavau daugybėje renginių, kelionių, bet ir išmokau kalbėti prieš auditoriją, turiu daug pažįstamų Plungėje ir ne tik. Jei ne „Krantas“, kažin ar studijuočiau Danijoje.
Daug įvyko per tuos ketverius metus – ne kartą teko važiuoti susitikti su tarptautiniais partneriais – būdamas aštuoniolikos, nuskridau į Turkiją ir grįžau atgal už 7 litus – būtent tiek kainavo pora bandelių ir sultys Šiaulių autobusų stotyje 🙂 Kartą teko imti interviu iš Andriaus Mamontovo – gerai atsimenu, kaip drebančiu balsu jam uždavinėjau klausimus.
– Kokias studijas pasirinkai baigęs mokyklą ir kodėl?
– Studijuoju inovatyviąją gamybos inžineriją. Mokytis Danijoje norėjau dėl keleto priežasčių. Mokykloje penkis dalykus mokiausi A lygiu, du iš jų buvo istorija bei fizika. Tad, baigęs mokyklą, nežinojau, kur stoti – ar sukti į socialinius, ar į fizinius mokslus. Todėl nusprendžiau surasti studijų programą, kuri aprėptų abi sritis, – tokia buvo tik Danijoje. Gerai mokėjau anglų kalbą, tad nebijojau išvykti į užsienį – su „Krantu“ teko nemažai keliauti, be to, turėjau daug draugų užsienyje.
Studijuoju antrus metus ir nesigailiu čia atvažiavęs. Puikios sąlygos mokytis – visą parą atviras universitetas ir biblioteka. Žodžiu – viskas pateikta ant lėkštutės, studentui tereikia tik pasiimti žinias. Įdomu tai, kad į dėstytoją visada kreipiamasi vardu, o universiteto rektorius darbo metu vilki džemperį 🙂
– Koks gyvenimas ten verda? Kuo skiriasi tenykščio jaunimo kasdienybė?
– Danai yra labai uždari žmonės, iš jų draugų turiu nedaug. Tačiau mano fakultetas yra tarptautinis, tad artimai bendrauju su studentais iš visos Europos. Beveik visi dėstytojai yra danai.
Daug skirtumų tarp gyvenimo čia ir Lietuvoje neišvardinčiau. Tik labai pasiilgstu tos veiklos, kuria užsiėmiau Plungėje. Galbūt daugiau studentų dirba – pragyventi Danijoje nėra lengva.
Gyvenu Herningo mieste. Jis tokio dydžio kaip Telšiai, tačiau veiklos pakanka. Daug renginių vyksta universitete, studijos įtemptos ir atima daug laiko.
– Kaip manai, kaip būtų galima pagerinti jaunimo situaciją Plungėje?
– Aktyvaus jaunimo Plungėje yra daug. Sakyčiau, palyginti su kitais rajonais, situacija yra patenkinama. Turime jaunimo reikalų tarybą, jaunimo centrą, keletą jaunimo organizacijų, tiesa, aktyviai veikia tik dvi.
Problema yra ta, kad ne visada užtenka pinigų visiems Savivaldybės poreikiams patenkinti, o dažniausiai jų pritrūksta jaunimui.
Turime jaunimo centrą, tačiau patalpų klausimas yra opus jau metus. Buvome gavę patalpas buvusiame Turizmo ir verslo informacijos centre (TVIC) – puiki vieta jaunimui rinktis, nes tai yra pačiame miesto centre. Tačiau valdžios vyrai nori iš čia mus išstumti, o TVIC‘ą vėl pritaikyti turizmo informacijos centrui. Atrodo, kad keletas netyčia atvažiavusių turistų pensininkų, kurie pasiprašys į tualetą ar paklaus, kur yra raketų bazė, duos daugiau vertės nei jaunimas.
Rietavas, mano nuomone, gerokai draugiškesnis jaunimui – čia stiprus palaikymas iš mero pusės. Tad ir rezultatas – aktyvus, sutvarkytas jaunimo centras, patyriminė trasa bei po studijų atgal į miestą dirbti sugrįžtantys jauni žmonės.
– Kokiu kredo vadovaujiesi gyvenime? Ką patartum negalintiesiems apsispręsti?
– Daryk tai, kas tau patinka, – ir būtinai pasiseks. Dvyliktokams patarčiau nestoti į universitetą baigus mokyklos – to dabar pats nedaryčiau. Yra daugybė galimybių – savanoriauti, dirbti užsienyje… Pailsėkit metus be mokslų 🙂 Tai sunku padaryti, jei tėvai ir visa giminė mano, jog esi nevykėlis dėl to, kad nestojai pirmuosius metus… Danijoje beveik niekas nestoja į universitetą, baigę mokyklą: visi palaukia, pagyvena, kol supranta, ko nori iš studijų.
– Ar sieji planus su gimtine?
– Plungėje lankausi gan dažnai – tris ar keturis kartus per metus. Į Lietuvą, manau, tikrai grįšiu. Gal ne iš karto po studijų, tačiau užsienyje negyvensiu. Danijoje tikrai neliksiu – čia esu svetimas, o bet ką pasiekti man reikės keliskart daugiau pastangų nei Lietuvoje. O ir šiaip čia žmonės nedraugiški – mes, lietuviai, danams tesame pigi darbo jėga, trečiarūšė valstybė.
– Baigiamasis žodis?.. 🙂
– Stenkitės, kiek tik galite, būti aktyvūs. Junkitės prie jaunimo organizacijų (nebūtinai prie „Kranto“) – kažką aktyvaus veikdami, tikrai daugiau pasieksite. Jeigu sakai, kad trūksta laiko (nors dažniausiai per dieną po dvi ar tris valandas sėdi „Facebook“), nepasakok visiems, kaip bloga gyventi Lietuvoje ir kaip nėra ko veikti Plungėje.
– Ačiū už pokalbį!
