Nuo Hipokrato laikų sėkmingai chirurgiškai gydomos tiesiosios žarnos ir tarpvietės ligos. Tačiau dėl nerūpestingumo, o galbūt dėl subtilios šių negalavimų vietos, pacientai į gydytojus dažnai kreipiasi labai vėlai. Gana neretai net storosios žarnos vėžys diagnozuojamas atsitiktinai, pvz., diagnozavę mažakraujystę, gydytojai pradeda ieškoti jos priežasties ir, tirdami žarnyną, nustato, kad kraujuoja iš naviko.
Jei pilve nuolat jaučiate diskomfortą
Jeigu nuolat pučia vidurius, jei jie tai užkietėja, tai paleidžiami, skauda pilvą, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Tiesa, onkologinių žarnyno ligų atveju skausmas dažniausiai atsiranda tik tada, kai liga jau būna labai užleista. Tačiau yra kitų požymių, iš kurių galima įtarti storosios žarnos vėžį. Nereikėtų numoti ranka į šleikštulį, vidurių pūtimą, kraujo pasirodymą tuštinantis, ryškėjančią mažakraujystę, apetito pablogėjimą, svorio ir darbingumo mažėjimą, bendrą silpnumą. Visoms žarnyno ligoms bendra tai, kad sergantysis jaučia diskomfortą virškinimo trakte.
Būtina ištirti žarnyną
„Pastaruoju metu padaugėjo užleistų žarnyno ligų formų. Daugeliu atvejų liga būtų nustatyta ankstyvos stadijos, jeigu kiekvienas, ypač vyresniojo amžiaus žmonės, kartą per metus profilaktiškai pasitikrintų sveikatą. Tačiau profilaktiniam patikrinimui nepakanka pacientui padaryti elektrokardiogramą, atlikti kraujo ir kitus įprastus tyrimus. Jei yra žarnyno diskomforto simptomų, būtina ištirti žarnyną“, – komentuoja gydytojas Pranas Šniuolis.
Pasak Plungės Medea klinikoje konsultuojančio chirurgo-koloproktologo Prano Šniuolio, labai specifiniai pirmosiomis stadijomis yra slapto kraujo išmatose nustatymo tyrimai, kurie pasako, kad į išmatas kažkur žarnyne, skrandyje ar plonosiose žarnose patenka kraujo.
Patys tiksliausi yra endoskopiniai tyrimai. Nors žmonės jų nemėgsta, bet diagnozės nustatyti, neatliekant endoskopinio storosios žarnos tyrimo, negalima. Šios procedūros metu, jei yra įtarimų dėl onkologinio susirgimo, atliekama biopsija – histologinis žarnyno ištyrimas mikroskopu. Pasak gydytojo, visuomenėje vyrauja neigiama nuomonė apie kolonoskopijos skausmingumą, todėl būtina pasakyti, kad prieš procedūrą atliekama paviršinė narkozė ir pacientas nieko nejaučia.
Yra naujas storosios žarnos ligų diagnostikos būdas – endoskopinė kapsulė (pacientas ją nuryja), tačiau ji brangi – pacientas turi pats nusipirkti apie du tūkstančius litų kainuojančią kapsulę. Labai informatyvus tyrimas yra kompiuterinė tomografija, be to, savo efektyvumo neprarado ir rentgenologinis žarnyno tyrimas.
Ar galima išvengti žarnyno vėžio?
Nors storosios žarnos vėžio išsivystymą lemiantys veiksniai nėra gerai žinomi, tačiau aišku viena – didesnė nei vidutinė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra žmonėms su tam tikru paveldimumu. Beveik visiems, kuriems diagnozuojama storosios žarnos polipozė, per gyvenimą ir palyginti jauno amžiaus išsivysto storosios žarnos vėžys. Be to, rizikos veiksniais, didinančiais tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu, laikoma dieta, kurioje yra mažai ląstelienos ir daug riebalų, bei vidurių užkietėjimai, uždegiminės storosios žarnos ligos, pavyzdžiui, nespecifinis opinis kolitas.
Gydytojų teigimu, vienintelė žinoma šios vėžio formos profilaktikos priemonė – daug ląstelienos turinti dieta. Dideli skaidulų kiekiai yra sėlenose, vaisiuose ir daržovėse, neskaldytuose grūduose, neskaldytų grūdų duonoje ir kituose produktuose.
Storosios žarnos vėžys – tokia liga, kurios pagrindinė profilaktikos priemonė yra ligos nustatymas esant ikivėžinėms, polipo arba gerybinio auglio stadijoms.
Žarnyno ligų gydymo efektyvumui svarbiausias – laikas
Šiandieninė medicina gali visiškai išgydyti daugelį ankstyvos stadijos ligų ir dažnai yra bejėgė pagelbėti, kai liga jau įsisenėjusi. Skaudu, kad gana dažnai pacientai atvyksta tada, kai gydytojai gali jiems tik patarti, kaip susitaikyti su liga, ir palengvinti kančias.
Dalį žarnyno ligų, išskyrus onkologines, galima gydyti ne tik chirurgiškai, bet ir konservatyviai, panaudojus miniinvazinę techniką, t. y. atliekant nesudėtingas mažai invazines operacijas. Tačiau kuo senesnė liga – tuo didesnio masto operacija reikalinga.
Pavyzdžiui, anksti diagnozavus hemorojų, taikomas konservatyvus gydymas. Tokiam pacientui, be vaistų, skiriama ir dieta. Beje, hemorojus, naudojant specialius aparatus, gana sėkmingai gydomas ambulatoriškai. Tačiau užleista bei komplikuota šios ligos forma gydoma tik operaciniu būdu.
