Gražu, kad mūsų krašte kone kiekvienas kalba žemaitiškai. Ir ne tik vyresni, o ir vaikai, jaunimas. Na, o dar gražiau, kai jauni žmonės dar ir žemaitiškai padainuoja. Galbūt jau kokiame renginyje pastebėjote būtent žemaitiškai dainas užtraukiančią plungiškę Eveliną Beivydaitę. Net dviejose grupėse dainuojanti septyniolikmetė vokalistė pasižymi stipriu ir originaliu balsu, žodžiu, tokiu, kokio ir reikia tikrai žemaitei, užaugusiai Plungėje. Kaip ir kada ši „Saulės“ gimnazijos vienuoliktokė pradėjo „dainioutė“?
Pradėjo nuo „paukščių“ kalbos
Evelina prisipažino taip jau „tropniai“ dainuojanti palyginti neseniai – apie porą metų. Tačiau kiek save prisimenanti – niūniuodavo įvairiausias melodijas, o būdama visai mažytė, dainuodavo tokia vaikiška „paukščių“ kalba…
Į dainavimą plungiškė visa galva pasinėrė tik tuomet, kai po aštuonių klasių iš Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos perėjo mokytis į „Saulės“ gimnaziją. „Ten mane aptiko Juozas Milašius (ilgametis gimnazijos direktorius, muzikantas – aut. past.)“, – juokiasi Evelina. Nors ji yra baigusi fortepijono klasę Mykolo Oginskio meno mokykloje, be to, dainavo mokyklos chore, kaip gera solistė taip ir nebuvo pastebėta. Anot Evelinos, iš pradžių jos balsas nebuvo toks stiprus, tačiau vėliau „prasimušė“.
„Dainuoji geriau negu groji“
Įdomiausia tai, kad į J. Milašiaus vadovaujamą gimnazijos muzikos grupę „Savi“ ji atėjo groti klavišiniais instrumentais, tačiau po kurio laiko vadovas jai pasakė: „Žinai, Evelina, tu dainuoji geriau negu groji“. Talentinga dainininkė labai džiaugiasi radusi žmogų, kuris ją pastebėjo, įkvėpė ir skatina toliau tobulėti, kurti, lavinti balsą. Evelina sakosi kasdien dainavimui skirianti nemažai laiko, be to, dainuoja ne tik grupėje „Savi“, bet ir „Ironija“.
Pastarąją jau sudaro ne moksleiviai muzikantai, o kiek vyresni. Kaip mergina pateko į šią grupę? „Jie repetuodavo name visai šalia mano močiutės. Būdama pas ją, girdėdavau iš ten sklindančius muzikos garsus, kurie sudomino. Galvoju, na, reikia kada nors nueiti pasižiūrėti… Ir nuėjau. Paprašiau ką nors pagroti, ėmiau improvizuodama dainuoti ir štai esu grupės narė“, – pasakoja Evelina.
Be koncertavimo su dviem grupėmis, šiemet Evelina su vienu gitaristu buvo parengusi šventinę muzikinę programėlę, kurią turėjo progą parodyti keliose vietose.
Apie pasiekimus
Auksabalsė plungiškė užpernai Respublikiniame moksleivių vokalinių instrumentinių ansamblių festivalyje Klaipėdoje pelnė geriausios vokalistės titulą, o pernai – profesionaliausios vokalistės. Taip pat Respublikiniame moksleivių žemaitiškos dainos konkurse Skuode „Dainioukem žemaitėškā 2010“ pelnė 1-ąją vietą už autorinę dainą, Respublikiniame mokinių muzikos festivalyje Tytuvėnuose „Dainuoju gimtiesiems šilams“ tapo diplomante, o Žemaitiškos autorinės dainos konkurse Žarėnuose „Esam ė būsem“ – geriausia vokaliste. Be to, Evelina dalyvavo ir jaunųjų atlikėjų meistriškumo stovykloje „Agata“, į kurią atrenkami tik patys talentingiausieji.
Mergina dainuoja daug, tad savo balsą labai saugo – kaklas nuolat būna šiltai apvyniotas šaliku, o ir skaniųjų ledų stengiasi bet kada ir bet kur nevalgyti. Tiesa, Evelina prasitaria su abiejų grupių nariais norinti koncertuoti kuo daugiau: „Dainininkui reikia dainuoti. Tobulėja ir pats balsas, ir klausa“.
Kame tos „dainingos“ šaknys?
Evelinos tėtis – verslininkas, mama – valstybės tarnautoja. Tad iš kur tie meniški genai? Pasirodo, merginos senelis daug metų bažnyčioje dirbo vargonininku, o močiute drauge su juo bažnyčios chore dainavo. Be to, dėdė dirba muzikos mokytoju. Tačiau nors muzikinę gyslelę paveldėjo ne iš tėvų, Evelina sakosi esanti jiems labai dėkinga: tėvai labai jai padeda, skatina judėti į priekį ir niekada nesako užsiimti kuo nors „protingesniu“.
Nors kai kurie merginos artimieji ragina ją gyvenime veikti tai, kas mieliausia – panirti į muzikos pasaulį, atsiranda ir siūlančiųjų vis dėlto dainavimą prisikirti maloniam hobiui. Pati Evelina dar nežino, ar studijoms rinksis muziką, ar kažką kita, nes teigia suprantanti, kad prasiskinti kelią tarp galybės kitų talentingų dainininkų gali būti nelengva. Be dainavimo, ją dar domina mokslai, susiję su komunikacija.
Kūrybai reikia dirgiklių
Plungiškė – ne tik atlikėja: pati kuria dainas, nemenką pluoštelį jau yra prikaupusi. Ypač artima jos sielai daina „Pasaulis per tris naktis“, kuri esą griebia už širdies ir ją pačią, ir tuos, kurie išgirsta… „Man labai daug reiškia kūryba. Ir kaip kiekvienam menininkui, man reikia tų stiprių jausmų, emocijų, kurios įkvėptų rašyti. Netgi, pasakyčiau, reikia tokių dirgiklių, intrigų, kad kažką pavyktų iš savęs išspausti“, – atvirauja Evelina.
Kokios muzikos pati klausosi? Sako, kad dabar labai patinka atlikėja Jessie J, taip pat mėgsta Michael Jackson, prancūzės Mylene Farmer dainas. Evelina tiki: jeigu šie muzikantai pasiekė aukštumų, vadinasi, įmanoma ir kitiems.
O gal galėtų pagelbėti dalyvavimas realybės šou? Plungiškė į juos žiūri gana skeptiškai, mat kūryba jai labai svarbi, o tokiuose šou visas dėmesys atitenka balsui, tad lieki ne visiškai įvertintas. „Tačiau galbūt atsiras toks, kur būtų galima universaliai atsiskleisti“, – tiki dainingoji gimnazistė.
