Kaip ir kasmet, šių metų pradžioje visiems Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetams pristatomas biudžeto projektas. Paskutiniai jį svarsto Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariai. Nors biudžetas, lyginant su praėjusių metų planu, net 8,9 milijono eurų arba 16,5 procento didesnis, pastabų ir klausimų kilo nemažai.
Pajamų planas
Kaip sakė biudžeto projektą komitetams pristačiusi Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė, planuojama, kad pajamos šiais metais sudarys 63 mln. 33 tūkst. 546 eurus. 2023 metų planas buvo 54,1 mln. eurų.
Niekam ne paslaptis, kad didžiausią dalį pajamų sudaro visų mūsų sumokamas gyventojų pajamų mokestis. Numatoma, kad jo bus surinkta 32 mln. 984 tūkst. eurų. Kita nemaža dalis pajamų – ES ir valstybės dotacijos. Planuojama suma – 25 mln. 1 tūkst. 646 eurai. Kiti mokesčiai ir kitos pajamos turėtų sudaryti 2 mln. 940 tūkst. eurų, įstaigos uždirbti planuoja 2 mln. 107,9 tūkst. eurų.
Prie pajamų prisideda praėjusiųjų metų nepanaudotas 4 mln. 402,7 tūkst. eurų biudžeto lėšų likutis ir skolintos lėšos. Skolintis šiemet planuojama 3 mln. 715,6 tūkst. eurų prisidėti prie vykdomų investicijų projektų finansavimo. Iš jų – 1 mln. 94,1 tūkst. eurų asignavimams, skirtiems ES ir kitai tarptautinei finansinei paramai bendrai finansuoti. Lyginant su 2023 m., planuojama pasiskolinti apie 2 mln. eurų daugiau.
2023-iųjų pabaigoje Plungės rajono savivaldybės paskolų likutis buvo 7 mln. 651,7 tūkst. eurų. Tai sudaro 33,2 proc. iš galimų 60 proc.
Išlaidų planas
Suplanavus pajamas, planuojamos ir išlaidos. O jų suma 2024 metams – 71 mln. 151 tūkst. 846 eurai. Didžioji dalis šių pinigų bus panaudota biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įnašams – 39,7 mln. eurų (56 proc.), kitos išlaidos sudarys 29,7 mln. eurų (42 proc.). Paskoloms grąžinti ir palūkanoms mokėti skirta 1,7 mln. eurų (2 proc.).
Išlaidos, lyginant su 2023 m. pradžios išlaidų planu, išaugo 11,2 mln. eurų arba 18,7 proc.
Kaip sakė D. Mažeikienė, pasikeitus Biudžeto sandaros įstatymui, nuo 2024 m. biudžete nebereikia tvirtinti lėšų darbo užmokesčiui, tačiau Savivaldybės tarybos sprendime įrašyta nuostata, kad asignavimus darbo užmokesčiui jų valdytojas gali didinti tik iš sutaupytų asignavimų ir tik tais atvejais, jeigu toks padidinimas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais.
Lyginant su praėjusių metų pradžioje patvirtintu planu, šiemet lėšų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įnašams – 6,3 mln. eurų arba 18,8 proc. daugiau. Palyginti su 2023 m. pabaiga, didėjimas sudaro 4,9 mln. eurų arba 14,3 proc.
Dosnesnis finansavimas numatytas ir visoms Strateginio veiklos plano programoms: Ugdymo kokybės, sporto ir modernios aplinkos užtikrinimo programai skiriama 30 mln. 410 tūkst. eurų (pernai – 26 mln. 530 tūkst. eurų), Ekonominės ir projektinės veiklos programai – 7 mln. 531 tūkst. eurų (buvo 4 mln. 867 tūkst. eurų), Socialiai saugios ir sveikos aplinkos kūrimo programai – 12 mln. 722 tūkst. eurų (buvo 10 mln. 109 tūkst. eurų), Kultūros ir turizmo programai – 3 mln. 868 tūkst. eurų (buvo 3 mln. 173 tūkst. eurų), Savivaldybės veiklos valdymo programai – 13 mln. 138 tūkst. eurų (buvo 11 mln. 405 tūkst. eurų), Infrastruktūros objektų priežiūros ir ūkinių subjektų rėmimo programai – 1 mln. 456 tūkst. eurų (buvo 1 mln. 434 tūkst. eurų).
Kiek mažiau kliuvo Savivaldybės aplinkos apsaugos programai – 1 mln. 619 tūkst. eurų (buvo 1 mln. 905 tūkst. eurų), ir Teritorijų planavimo programai – 408 tūkst. eurų (buvo 477 tūkst. eurų).
D. Mažeikienė komiteto narius informavo, jog posėdžio dieną gauti du ministerijų įsakymai. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu būsto nuomai iš fizinių ar juridinių asmenų apmokėti Plungei skirta 5,9 tūkst. eurų, o švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu profesiniam orientavimui – 93 tūkst. 921 euras.
Kaip ir kiekvienais metais tvirtinant biudžetą dar nežinoma, kiek rajonui bus skirta Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, kiek ministerijos pinigų skirs projektams, finansuojamiems iš Valstybės investicijų programos.
Klausimai ir atsakymai
Išklausę informaciją komiteto nariai turėjo galimybę pasitikslinti, kam konkrečiai skiriami pinigai.
Pirmasis savo klausimų sąrašą pagarsino Adomas Zamulskis. Politikas domėjosi, kas planuojama daryti už 36 tūkst. eurų, numatytus Plungės miesto Palankės ir Minijos gatvių skvero koncepcijos parinkimo paslaugai.
„Sakykite, ar mūsų netenkina dabartinė skvero būklė? Suprantu, kad žiemą ir rudenį vaizdas prastokas. Bet vasarą, kai traktoriai nebūna išrausę ir žolė yra sužaliavusi, nupjauta, jis nėra toks blogas“, – kalbėjo A. Zamulskis.
Į klausimą atsakė Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys. Pasak jo, tiek Minijos, tiek Sinagogų gatvėje yra valstybinės žemės plotai, o norint suformuoti žemės sklypus ir formuoti užsakymą reikia turėti tų žemės sklypų planuojamas struktūras.
„Mūsų vizija pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuos turime – nuo Sinagogų gatvės turėtų formuotis normalus užstatymas, o ne toks, kokį turime šiuo metu. Buvusi turgavietė, kuri, mano akimis žiūrint, yra taršos objektas, nuotekų pumpavimo stotis, komercinis kioskelis, sandėliukai. Susidaro toks šiukšlynas vienoje centrinėje miesto dalyje. Turime turėti koncepciją, suformuoti sklypus ir, jei reikia, kilnojamuosius daiktus iškelti, sandėliukus numatyti konvertuotis su statymo tankumais, intensyvumais, aukštumais, kad būtų patrauklūs įsigyti investuotojams, o ne šiaip būtų laikomi. Jei mes padarysime tokią teritoriją, sklypai, kurie nereikalingi visuomenės poreikiams, galės būti parduodami aukcione ir galėsime turėti normalų užstatymą“, – paaiškino skyriaus vedėjas.
Kitas rimtesnis A. Zamulskį dominęs klausimas – Plungės ligoninės priėmimo skyriaus statybos. Biudžete numatyta 780 tūkst. eurų, bendra suma – apie 1,2 mln. eurų. „2025 m. visa tai turėsime padaryti, tad klausimas, iš kur bus kita pinigų suma“, – teiravosi komiteto narys.
Kaip sakė meras Audrius Klišonis, tik dabar gautas statybos leidimas, bus rengiami viešieji pirkimai. „Jei nepavyks gauti pinigų iš Sveikatos apsaugos ministerijos, iš biudžeto reiks pridėti kitą pusę sumos“, – „paguodė“ rajono vadovas.
Pasidomėjus, ar nereikėtų jau šiems metams nusimatyti didesnę sumą, meras paaiškino, jog nėra uždėta prievolė kitų metų sausio 1 dieną turėti naują priėmimo skyrių, tad, padarius preliminarius reikalingus darbus, bus galima dirbti viduje.
Politikas prisiminė ir komitete svarstytą emociškai svarbią temą dėl Plungės pirties išlikimo. „Matyt, tas sprendimas, kuris buvo priimtas dėl šeštadienio ir sekmadienio, yra emociškai „apsiraminęs“ ir viskas neblogai įsivažiavo, bet… Norima ir tas patalpas, kurios naudojamos ar nenaudojamos, padaryti kokybiškas“, – kalbėjo A. Zamulskis.
„Kadangi esu nusipirkęs abonementą į baseiną, ten matau tuos žmones, kurie čia sėdėjo ir kovojo dėl pirties, tikino, jog be pirties neišgyvens. Dabar jie naudojasi baseino pirtimis. Tad kyla dar vienas klausimas. Norėtume gauti skaičius, kiek sumažėjo lankytojų pirtyje nuo balandžio, ir tada žiūrėtume, ką darysime toliau. Mes turime užtikrinti higienos sąlygas, bet išlaikyti du visiškai savo paskirtimi panašius objektus…“ – savo poziciją dėstė A. Klišonis.
Opozicijos lyderiui Mindaugui Kaunui taip pat kilo nemažai klausimų dėl kai kurių biudžeto eilučių. Jo manymu, vienur pinigų numatyta per daug, kitur per mažai.
Politiką domino, kokį lėšų poreikį buvo pateikusios seniūnijos ir koks procentas tenkintas. Prašomą informaciją komiteto nariui Finansų ir biudžeto skyrius pažadėjo pateikti iki tarybos posėdžio.
„Reikėtų pamąstyti apie tai, kad Paukštakių ir Alsėdžių seniūnijoms buvo nupirktas traktorius. Transporto išlaidoms padidėjimas daugiau nei 12 tūkst. eurų iškart. Ar jos pinigus iš kito katilo (vadinamųjų sniego pinigų – aut. past.) taip pat dalysis kaip ir tos seniūnijos, kurios neturi traktorių?“ – klausimą kėlė opozicijos lyderis.
Atsakydamas į pastabą A. Klišonis paminėjo, jog šia tema buvo kalbėta ir su Kaimo reikalų komiteto pirmininku Andriejumi Stančiku, kad komitetas ir seniūnai išspręstų pinigų dalybų klausimą. Pasak mero, iki šiol, nesvarbu, turi seniūnija traktorių ar ne, pinigus ji vis tiek gavo, o taip neturėtų būti.
M. Kaunas su mero nuomone sutiko. Tokio stebuklo proga A. Klišonis net pajuokavo: „Situacija tokia, kad pozicijos ir opozicijos pozicijos sutapo.“
Išsiaiškinus visus kilusius klausimus komiteto pirmininkas Algirdas Pečiulis pagarsino kitų komitetų ir jų narių pateiktus pasiūlymus dėl biudžeto.
Pirmasis pasiūlymas atkeliavo iš Kaimo reikalų komiteto, kuris prašė 20 tūkst. eurų padidinti numatytą (120 tūkst. eurų) finansavimą seniūnijoms kelių priežiūrai (vadinamieji sniego pinigai). Šiam pasiūlymui pritarta vienbalsiai.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narės Vidos Bondauskienės pasiūlymai buvo atmesti, tačiau, kaip sakė A. Pečiulis, juos tarybos narė galės pateikti tarybos posėdžio metu.
Nors abejonių, kad biudžetas bus patvirtintas, net jei ir kils rimtų klausimų, niekam nekyla, tačiau diskusijų galima tikėtis.
