Vyrai šaudo į „bėgantį šerną“. Teisėjas savo kompiuteryje mato, kur kliuvo, ir po šūvio praneša – nulis. Dar šūvis – nulis, dar – nulis.
„Tam tai tikrai kliuvo, nes sužviegė“, – neiškentęs pajuokauja dėl savo netaiklumo šaulys.
Šaudo kitas. Teisėjas irgi skelbia nulius. Šaulys jam aiškina: „Ten buvo kiaulė, tad ir nenorėjau pataikyti…“
Nusibosta teisėjui skelbti nulius, todėl šaudančiajam nieko nebesako.
Po serijos abu eina prie taikinio. Šaulys tikina, kad turėtų būti žiauriai gerai. Pažvelgia į taikinį. Nuliai! Tik viena kulka kliuvusi „šernui“ į patį „pasididžiavimą“. Taaaip… „knislys“ tikrai turėjo žviegti.
* * *
Lėkštelės. Pykšt, pykšt – nedūžta. Dar pykšt – pro šalį.
Žiūrovas replikuoja: „Nuo vienos lėkštelės šratai pralėkė netoli, o nuo kitos visai arti… Galėjo ir sudužti.“
Kitas dėsto: „Į tas lėkšteles ne taip paprasta pataikyti. Aš kartą iš daržinės šaudžiau į pievą – pataikiau. O iš pievos į daržinę – niekaip.“
