Šiemet Beržoro gyventojai įtvirtino pernai atgaivintą Žolinės šventimo tradiciją. Pirmadienį čia susirinkusieji puikiai praleido laiką, dalyvaudami smagiose rungtyse, klausydamiesi ansamblių, orkestro.
Renginys iš pat ryto prasidėjo tradiciniu Beržoro Kryžiaus kelio apėjimu, po to – Žolinės atlaidais Beržoro bažnyčioje.
Paskui beržoriškiai ir kaimo svečiai draugiškai žygiavo iki Beržoro ežero, o muzikinį foną einantiesiems suteikė Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelee“ bei Sedos kultūros centro folkloro ansamblis „Rėmolee“. Ansambliai ritmą mušė ir prie ežero. Vėliau prie jų prisidėjo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras su šokėjų grupe bei Rietavo kultūros centro Labardžių filialo merginų duetas.
Kaip pasakojo viena iš renginio organizatorių, Beržoro seniūnaitė Judita Šatkauskienė, susirinkę prie ežero šventės dalyviai vaišinosi pačių virta žirnių koše, kepta duona, šiemetiniais raugintais agurkais, patys buvo užsiraugę ir skanios giros.
Bene smagiausia beržoriškių Žolinės dalis – sportinės varžybos, žaidimai ir kitos atrakcijos. Vyko „vasaros slidžių“ slalomas, keletas rungčių organizuota vaikystės tema, pavyzdžiui, suaugusiesiems teko, mūvint sauskelnes, nuropoti iki buteliuko, pripildyto giros, ir, per žinduką viską išgėrus, greitai ropoti atgal… Kita rungtis – reikėjo bėgti su tuščiu 40 litrų talpos bidonu iki ežero ir, bidoną pripildžius, kuo greičiau sugrįžti. Čia savo jėgas išbandė vyrai.
Mažieji galėjo sudalyvauti „obuolių žvejyboje“ iš vandens pripildyto dubens, „saldainių uogavime“, mėtyti žiedus ant specialaus taikinio, taip pat pasivaržyti, kas toliau numes vadinamąjį „raganos batą“ – didelį, juodą, guminį batą…
Šiemetinėje šventėje pagerbti Beržoro aktyviausieji, jiems įteiktos simbolinės dovanėlės, šakočiai, gėlės. Tai Petronėlė Dombrezienė, kuri, būdama garbaus amžiaus, yra labai aktyvi beržoriškė, gieda bažnyčios chore, renginiuose visada energingai šoka, žino daugybę dainų. Taip pat padėkota Meilutei ir Antanui Norvaišams, kurie, pasak J. Šatkauskienės, labai pagelbėja organizuojant renginius. Padėka išreikšta ir Genutei Šatkauskienei – labai energingai moteriai, kuriai netrūksta gerų idėjų ir sumanymų, bei Dimantui Jonučiui – nepakeičiamam pagalbininkui Beržore, kai prireikia tvirtos vyriškos rankos.
Anot J. Šatkauskienės, gal beržoriškių šventė šiemet buvo kiek mažesnė, tačiau tokia pat smagi ir triukšminga. Nepaneigsi, kad tai – jos ir vyro Sigito nuopelnas. „Kol kas atsiliepimai – tik geri. Nors ir labai pavargom organizuodami, smagu, kad žmonės švente džiaugiasi. Norisi, kad visada jie būtų tokie aktyvūs, laimingi“, – sakė J. Šatkauskienė.
{besps}2011/08/19/zol{/besps}
