Mažeikių muziejuje iki liepos 13 d. galima aplankyti vilniečio fotografo Arūno Baltėno nuotraukų parodą „GyvenėmsSodelie“.
Jose – 15 metų fiksuota vienkiemyje netoli Žemalės gyvenančios Ingos ir Vytauto Kimčių šeimos istorija – žmonės, darbai, šventės, praradimai ir atradimai.
Apie gyvenimą Sodelėje
Kaip rašoma muziejininko Vytauto Ramanausko parengtame parodos aprašyme, žemaičiai turi žodį gyvenėms. Bendrinėje kalboje taip pat yra žodis gyvenimas. Tik jų abiejų reikšmės nėra tapačios.
Jei bendrinėje kalboje šis žodis reiškia laiką tarp gimimo ir mirties, buvimą, būvį, egzistavimą, tai žemaičiui, ypač praeityje, gyvenėms reiškė visumą – jo laiką šioje žemėje, jo ūkį, šeimą su jos kasdienybe, šventėmis, aplinka, veikla.
„Galima pasakyti daug skambių frazių, bet nelinkęs tuščiažodžiauti žemaitis pasakys: monagyvenėms ir taškas, o ką daugiau gali bepridurti, kam beaušinti burną“, – parodos aprašyme aiškinama jos pavadinimo esmė ir prasmė.
O Sodele savo ūkį vadina jo šeimininkai Kimčiai.
Reikia laiko, pasiryžimo, kantrybės
Mažeikių muziejaus antrojo aukšto vienoje iš salių eksponuojamos parodos atidarymo dalyviams V. Ramanauskas papasakojo, kaip atsitiko, kad prieš penkiolika metų vilnietis fotografas A. Baltėnas susidomėjo Kimčių šeimos gyvenimu.
O buvo taip, kad 2009 metų pavasarį V. Ramanauskas su A. Baltėnu muziejininko ir fotografo reikalais važiavo į Žemalę.
Atsitiktinai fotografo žvilgsnį patraukė skiedromis dengta žemaitiška troba su netoliese stovinčiu dideliu šiuolaikišku tvartu. Vyrai apsilankė sodyboje, kurioje tuo metu gyveno ūkininkų Ingos ir Vytauto Kimčių su trimis mokyklinio amžiaus vaikais šeima.
„Tąkart, kai, pamatę skiedromis dengtą pastato stogą, užsukome į Kimčių namus, Inga mus normaliai priėmė, pasikalbėjome. Netrukus turėjo būti Velykos, ir pasakė, kad ta proga duonkepėje bus kepamas pyragas. Tapo aišku, kad su Arūnu vėl važiuosime pas Kimčius, kad fotografuoti bus ką“, – kalbėjo muziejininkas.
Pasak jo, nors Žemalė ir netoli jos esanti Sodelė nėra tolimiausias pasaulio taškas, į kurį dėl fotografavimo yra tekę vykti A. Baltėnui, vis dėlto 15 metų vystyti vieną temą, fotografuoti vienos šeimos gyvenimą – ne juokas. Tam reikia ir laiko, ir pasiryžimo.
Priėmė ir įsileido į savo gyvenimą
Parodos autorius pasakojo, kad iš pradžių Sodelė jį traukė kaip sodyba – archaiška, tikra, savita, su ten dirbamais darbais. Kitaip tariant, sodyba ir jos gyventojai miestiečiui fotografui buvo savotiška egzotika.
„Bet per laiką viskas pasidarė truputį kitaip: pamačiau tą gyvenimą truputį iš arčiau, pažinau žmones, jų buitį.
Beje, kai kurie dalykai labai skiriasi nuo įprasto miestietiško gyvenimo. Visų pirma, laiko supratimas – jis Sodelėje visai kitoks. Iš vienos pusės viskas yra labai griežta, viskas turi būti laiku padaryta, niekas nieko atidėti negali. O iš kitos pusės ten ir laikrodžio beveik nereikia – viskas aišku. Tas turbūt ir svarbiausia, kad pajutau tą gyvenimą iki pat gelmių. Ten viskas labai vientisa – laikas darbams ir laikas poilsiui, bendrystė, ryšys su gamta ir gyvuliais, ir vyksta tarsi savaime“, – kalbėjo A. Baltėnas.
Fotografas dėkingas Kimčių šeimynai už tai, kad, įsileisdami fotografuoti, jie ne tik įsileido į savo namus, gyvenimą, bet savotiškai net ir pripažino šeimos nariu.
Turi daugybę įamžintų prisiminimų
- Kimtienė prisiminė, kad tada, kai prieš 15 metų pamatė į sodybos kiemą užsukusius du vyrus, pamanė, kad jiedu tikriausiai yra prekybininkai ir siūlys ką nors pirkti. Netrukus paaiškėjo, kad svečiai – muziejininkas ir fotografas.
„Prasidėjo bendravimas apie tai, kad mūsų namas senovinis, kad stogas nepakeistas. Tada sušnekome apie Velykas, pasakiau, kad joms ruošiantis pečiuje bus kepamas pyragas.
Žadėjo dar atvažiuoti. Galvojau, nei čia atvažiuos, nei ką. Bet po kurio laiko sulaukiau skambučio: norime vėl atvažiuoti“, – apie tebesitęsiančią bendrystę kalbėjo I. Kimtienė.
Pasak jos, A. Baltėno dėka jos šeima turi labai daug ir gražių nuotraukų, kuriose įamžinta begalės prisiminimų, linksmų ir liūdnų akimirkų.
Nuotraukose viskas svarbu
Parodoje „GyvenėmsSodelie“ eksponuojamos 44 nuotraukos. Fotografas prieš parodą jų buvo atrinkęs 700. Pasak jo, viskas tuose kadruose svarbu, viskas kažką reiškia. Dėl vietos stokos teko ryžtingai apsispręsti, ir šis procesas buvo nelengvas. O iš tiesų per penkiolika metų fotografui lankantis Sodelėje padarytų kadrų yra tūkstančiai.
Parodoje fotografijas papildo ant plačias juostas primenančių stendų užrašyti žemaitiški Kimčių šeimos pasakojimai apie fotografijose užfiksuotas akimirkas.
„Tiesiog aš savo kalba, savo vaizdais pasakoju apie tai, kas Lietuvoje svarbu. Mano supratimu, vienodai svarbu yra ir žmonės, kurie garsina Lietuvos vardą pasaulyje, ir žmonės, kurie tiesiog gyvena savo gyvenimus, dirba, augina vaikus. Manau, svarbu vertinti tai, ką turime, – savo gyvenimus, savo šaknis, tradicijas“, – apibendrino A. Baltėnas.
Nuotr. iš Mažeikių muziejaus
