Birželio 18-ąją prie Lopaičių piliakalnio, esančio šalia Tverų miestelio, rinkosi folkloro ir liaudiškos muzikos kolektyvai, atstovaujantys visiems Lietuvos regionams: aukštaičiai iš Panevėžio, suvalkiečiai iš Šakių, dzūkai iš Varėnos rajono ir, žinoma, žemaičiai – tveriškių ir kuliškių ansambliai.
Lietuviškos muzikos festivalis „Užsilėpso aš ont kalna“ Lopaičių piliakalnio prieigose surengtas jau penktąjį kartą.
Kaip pasakojo šios šventės sumanytoja ir organizatorė Rietavo kultūros centro Tverų filialo vedėja Irena Liškuvienė, pirmuosiuose festivaliuose dalyvaudavo tik vietiniai kolektyvai, artimiausi kaimynai, tačiau visuomet kirbėjo mintis sukviesti bendraminčius iš visos Lietuvos. „Norėjosi, kad mūsų būtų kuo daugiau ir kuo įvairesnių, kad susirinkę galėtume pasiklausyti ne tik savosios – žemaitiškos – šnekos, bet ir dzūkelių, aukštaičių, suvalkiečių. Šiemet svajonė išsipildė“, – kalbėjo I. Liškuvienė.
Festivalis pradėtas ne Lopaičiuose, o Tveruose – šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. Po jų visi patraukė prie piliakalnio, kur pustrečios valandos skambėjo įvairių regionų dainos, sukosi šokėjai.
Šventę pradėjo šeimininkai: Tverų kultūros namų folkloro ansamblio „Kermušie“, kuriam vadovauja Arūnas Gedmantas, moterys ir vyrai užtraukė dainą, pagal kurią pavadintas festivalis – „Užsilėpso aš ont kalna“.
Žinoma, susirinkusiuosius pasveikino Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas. Jis priminė, kad šiemet – Piliakalnių metai, ir pasidžiaugė, kad gražios lietuviškos dainos jau penktus metus skamba būtent Lopaičiuose – puikiame, unikaliame ir istoriškai reikšmingame Žemaitijos kampelyje. Beje, panašu, kad kitąmet šis kraštas dar labiau išgarsės – juk Tverai taps viena iš mažųjų Lietuvos kultūros sostinių! Seniūnijos vadovas dėkojo ir iš visos Lietuvos atkakusiems kolektyvams, ir šventės organizatoriams, o I. Liškuvienė sakė: „Tai kad seniūnas pats yra vienas didžiausių mūsų pagalbininkų, aprūpinantis mus palapinėmis, stalais, suolais ir viskuo, ko tik mums prireikia.“
Nors žiūrovų nebuvo daug, tačiau atvykusieji tikrai nesigailėjo. Juos linksmino net šeši ansambliai: suvalkiečių kolektyvas „Šakija“ (vadovė Virginija Snudaitienė) iš Šakių, aukštaičiai iš Panevėžio – „Raskila“ (vadovė Lina Vilienė), dzūkų ansamblis „Santaka“ (vadovė Aldona Japertienė), atvykęs iš Varėnos rajono Valkininkų miestelio, žemaičiams atstovaujantis folkloro klubas „Šeimyna“ (vadovė Danutė Krakauskienė) iš Klaipėdos, Kulių ansamblis „Vaisgamta“ (vadovai Mirga ir Audronis Gulbinskiai) ir, žinoma, tveriškių „Kermušie“ (vadovas A. Gedmantas).
Šiųmetinis festivalis buvo ypač spalvingas: keturios skirtingos tarmės, regionų savitumą atspindintys kolektyvų kostiumai, autentiška muzika, šokiai, dainos. „Mes tikrai pasiilgstame tos prigimtinės kultūros, tarmiško žodžio. Tad nenuostabu, kad visiems kolektyvams festivalis paliko kuo geriausius įspūdžius“, – sakė po renginio kalbinta jo organizatorė I. Liškuvienė.
Beje, po festivalio tveriškiai savo svečiams padovanojo ekskursiją po apylinkes. Tverų bendruomenės atstovo Kazio Praero dėka folklorininkai iš kitų regionų sužinojo apie Lopaičių piliakalnį ir jo papėdėje trykštantį gydantį šaltinį, stebuklingus akmenis, išgirdo šį kraštą valdžiusio didžiojo žemaičių kunigaikščio Vykinto istoriją.
„Kitais metais pasistengsime dar labiau išpopuliarinti festivalį. Norisi, kad senovines dainas išgirstų ir pamėgtų kuo daugiau žmonių, ypač – jaunosios kartos atstovų. Be to, labai norėtųsi, kad festivalis būtų ilgesnis, su galimybe pavakaroti, daugiau pabendrauti“, – mintimis dalijosi I. Liškuvienė.
