Gegužės 8-ąją Klaipėdos apygardos teisme paskelbtas nuosprendis plungiškiams: Egidijui Milašauskui (g. 1978 m.), Dainiui Milašiui (g. 1979 m.) dėl nužudymo ir plėšimo, Vytautui Jonaičiui (g. 1968 m.) dėl plėšimo ir Rimantui Surbliui (g. 1981 m.) dėl vogto daikto įsigijimo žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu. Plungiškių auka tapo Tauragės rajono Griežpelkių I kaimo gyventojas S. N. (g. 1963 m.). Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinta mirusiojo gyvenimo draugė R. D., brolis J. G., sūnus N. N. bei jo mama L. N.
Teisiamieji su patirtimi
Plungiškių ketveriukei teismo suolas jau pažįstamas. E. Milašauskas teistas dvylika kartų. Paskutinį kartą vyras teistas 2017 m. birželio pabaigoje Plungėje.
D. Milašius – tris kartus. Paskutinį kartą – 2016 m. sausio pradžioje.
V. Jonaitis anksčiau taip pat buvo teistas, tačiau jo teistumas išnykęs.
R. Surblys du kartus pasižymėjo užsienyje. Teistumai neišnykę.
Kaltinimai
Kaip teigiama kaltinamajame akte, 2016 m. gruodžio mėnesį E. Milašauskas, sužinojęs, kad galimai pinigų ir kitų vertingų daiktų turintis griežpelkiškis S. N. laikinai gyvena vienas, sugalvojo jo turto pagrobimo planą: nuvykti pas S. N., pasiūlius jam išgerti alkoholio patekti į namus, o nugirdžius ir surišus šeimininką, pagrobti turtą. Planui įgyvendinti pasitelkė D. Milašių ir V. Jonaitį.
2016 m. gruodžio 23 d., apie 17.30 val., iš anksto susitaręs, V. Jonaitis automobiliu „Audi 80“ nuvežė bendrininkus prie nužudytojo namų. Išlaipinęs sėbrus, nuvažiavo į netoliese esančią automobilių aikštelę, kurioje stebėjo aplinką ir saugojo bendrininkus, kad galėtų perspėti, jei kas artėtų prie nusikaltimo vietos.
Tuo metu girti D. Milašius ir E. Milašauskas, pastarajam iš anksto susitarus su S. N., kad užeis pas jį su draugu išgerti alkoholio, turėdami tikslą apiplėšti, įsibrovė į griežpelkiškio namus. Iš pradžių vyrai ir namo šeimininkas vartojo alkoholį. Po kurio laiko S. N. buvo pargriautas, plungiškiai diržu surišo jo rankas ir sumušė. Sumušę šeimininką „svečiai“ apieškojo namus, surinko vertingus daiktus ir, iškvietę V. Jonaitį, grobį sukrovė į automobilį.
Iš griežpelkiškio namų teisiamieji pagrobė įvairių papuošalų, šaldytos mėsos, kavos, stacionarų kompiuterį, televizorių, lagaminą, fotoaparatą, mobiliojo ryšio telefoną. Iš viso kaltinamieji išnešė turto už
4 606 eurus. Pagrobę daiktus ir palikę surištą, sunkai sužalotą S. N., plungiškiai pasišalino. Griežpelkiškis nuo padarytų daugybinių kūno sužalojimų 2016 m. gruodžio 24 d. mirė. Valstybės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrio specialisto išvadoje minima, kad S. N. suduota ne mažiau kaip šešiolika smūgių, aštuoni smūgiai į galvos sritį, šeši smūgiai į krūtinės ląstą, atlikus papildomus pjūvius buvo rasti du suduoti smūgiai nugaroje, juosmens ir tarpumenčio srityje.
2016 m. gruodžio 24 d., apie 23 val., R. Surblys iš E. Milašausko įsigijo nukentėjusiajai R. D. priklausiusį 600 Eur vertės moterišką auksinį vestuvinį žiedą, žinodamas, kad žiedas gautas nusikalstamu būdu, ir tą pačią dieną jį padovanojo savo žmonai.
Kaltinamųjų parodymai
E. Milašauskas dėl jam inkriminuojamo nužudymo ir plėšimo neprisipažino ir kaltę neigė. Teisme jis pasakojo, jog 2016 m. gruodžio mėnesį kartu su V. Jonaičiu vyko pas močiutę pasiimti pinigų. Pakeliui paėmę vyriškį, kuris turėjo alaus. Bevažiuodami susipažino, S. N. jam pasiūlė užeiti į savo namus išgerti. Plungiškis neneigė tąkart likęs nukentėjusiojo namuose, o pas močiutę išvyko V. Jonaitis. Kaip teigė kaltinamasis, antrąkart pas močiutę, neva vėl pasiimti pinigų, vyko 2016-ųjų šv. Kūčių išvakarėse. Kartu važiavo ne tik V. Jonaitis (vairuotojas – aut. past.), bet ir D. Milašius, su kuriuo E. Milašauskas neva norėjęs aptarti galimybę išvažiuoti dirbti į užsienį. Bevažiuodami dviese vartojo alkoholį, esą planavo užsukti pas D. Milašiaus brolį. Kadangi broliai buvo susipykę, pasak E. Milašausko, jis prisiminė turįs S. N. telefono numerį. Tad nutarta, kad reikia susitarti su S. N., kad šis priimtų svečius. Planas pavyko: E. Milašauskas ir D. Milašius pasiliko pas nukentėjusįjį, o V. Jonaitis esą nuvažiavo pas močiutę paimti pinigų.
Pasak E. Milašausko, besisvečiuojant tarp nukentėjusiojo ir D. Milašiaus kilo žodinis konfliktas, jis juos nuramino ir išėjo į lauką. Grįžęs esą pamatė S. N. gulintį ant grindų, nurodė matęs, kaip D. Milašius vieną ar du kartus spyrė nukentėjusiajam. Įvykus konfliktui, neva tuoj pat paskambinęs V. Jonaičiui ir liepęs greitai grįžti. Vėliau esą D. Milašius padavė televizorių, o jis, net negali paaiškinti kodėl, paėmė. Po to pradėjo rinkti ir kitus daiktus. Vyras gynėsi mušęs mirusįjį, teigė nematęs, kaip bendrininkas mušė S. N., tvirtino, kad būdamas lauke jokio triukšmo ar bildesio negirdėjo, nematė, kad nelaimėlis būtų surištas, nesuprato, kad jam kilęs pavojus gyvybei.
D. Milašius dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies. Atsiradimą S. N. namuose, ten vykusį konfliktą vyras teisme išdėstė kone žodis žodin, kaip ir E. Milašauskas. Esą dėl girtumo teigė nematęs (neprisimenantis), ar jo bičiulis mušė auką, neigė, jog apiplėšti S. N. sumanyta iš anksto. Kartu vykti neva sutikęs tik dėl to, kad jam pasiūlyta išgerti. Kaltinamojo teigimu, išvažiuojant iš nukentėjusiojo namų, šis, nors ir sužalotas, tačiau buvo sąmoningas.
Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu, iškart po sulaikymo 2016 m. gruodžio paskutinėmis dienomis ir vėliau per pakartotines apklausas, D. Milašius nurodė, kad 2016 m. gruodžio 23 d., vakare, mobiliojo ryšio telefonu paskambinęs E. Milašauskas pasiūlė važiuoti ieškoti pinigų, nes žino senuką, kuris yra vienas, išgeriantis, jo žmonos nėra, todėl galima jį apvogti. D. Milašiui sutikus, kaip ir minėta anksčiau, trijulė nuvyko į nukentėjusiojo namus. Ikiteisminio tyrimo metu D. Milašauskas liudijo, kad apiplėšimo planas buvo svarstomas pakeliui pas nukentėjusį.
Vairuotojo pareigas ėjęs V. Jonaitis kaltę dėl plėšimo pripažino visiškai. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu vyras savo parodymų nekeitė. Nuosekliai pasakojo, kaip su E. Milašausku pavėžėjo nukentėjusįjį, kaip bendrininkas buvo užėjęs pas griežpelkiškį į namus. Papasakojo, kad kitą dieną sulaukė E. Milašausko skambučio – pasiūlė dar kartą aplankyti S. N. ir jį nugirdžius apiplėšti. Plungiškis neslėpė pasiūlymą priėmęs, patvirtino, kad detaliau apiplėšimo planas buvo svarstomas pakeliui į Tauragės rajoną, kad kalbėta ir apie aukos surišimą, jei ši neapgirs, kaip tikėtasi.
V. Jonaitis prisiminė, jog sėbrų laukė apie pusantros valandos, o gavęs signalą atvažiuoti, taip ir padarė. Vyras pasakojo, jog atvykus į nukentėjusiojo kiemą namo viduje girdėjosi riksmas, šauksmas, kažkoks bildesys. Jis suprato, kad D. Milašius šaukė ant nukentėjusiojo. V. Jonaitis nurodė ir tai, kad tuo metu, kai girdėjo iš namo sklindančius šauksmus, namo viduje buvo ir E. Milašauskas. Anot kaltinamojo, grįžtant atgal, D. Milašius minėjo, kad surišo S. N., sudavė jam vieną smūgį, rodė ištinusias rankas. Vyras neslėpė, jog už pagrobtus ir parduotus daiktus tikėjosi gauti 300 eurų, tačiau pinigų negavo. Apie tai, kad S. N. dėl sumušimo mirė, V. Jonaitis teigė sužinojęs tik pamatęs reportažą per televiziją. Ir po to esą sulaukęs E. Milašausko skambučio – nurodyta, ką sakyti, jei kartais sulaikytų policija.
Kaltę dėl vogto daikto įsigijimo, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu, pripažino ir R. Surblys. Vyras paaiškino, jog dar prieš tai, kai E. Milašauskas pasiūlė pirkti žiedą, pastarasis buvo skambinęs ir kvietęs kartu vykti apiplėšti S. N. Nors R. Surblys daryti nusikalstamos veikos nesutiko, tačiau gavęs pasiūlymą pirkti žiedą, puikiai suprato, kokiu būdu papuošalas gautas.
Liudytojai
Liudytojas V. D. teisme papasakojo, kaip 2016-ųjų Kūčių dieną iš D. Milašiaus sulaukė pasiūlymo pirkti televizorių. Už 70 eurų jį liudytojui pardavė E. Milašauskas, ten pat už 90 eurų įsigijo ir stacionarų kompiuterį. V. D. teigė neįtaręs, kad daiktai gali būti vogti, pamanė, jog pardavėjams reikia šventėms pinigų, todėl šie ir pardavinėja savo daiktus. Televizorių liudytojas padovanojo V. J., o kompiuterį pasiliko sau. Šiuos parodymus patvirtino ir kitas liudytojas, minėtasis V. J.
Žiedą iš sutuoktinio gavusi A. S. patvirtino, jog pirkti sutuoktiniui pasiūlė E. Milašauskas. Moteris teigė neįtarusi, kad papuošalas vogtas.
Dar vienas liudytojas V. L. prisiminė, jog 2016 m. gruodžio mėn., per šventes, jis sulaukė skambučio su prašymu užstatyti lombarde žiedą. Liudytojas V. L. prisiminė, kad E. Milašauskas iš pradžių jam padavė vieną žiedą, paskui kitą. Lengvesnį žiedą liudytojas lombarde užstatė už 80 eurų, gautus pinigus atidavė E. Milašauskui. Tiesa, prieš tai vyras pasidomėjo, ar papuošalai nėra vogti, ir esą gavęs neigiamą atsakymą.
Liudytoja G. D. teisme pasakojo, jog buvęs sugyventinis D. Milašius pas ją į namus aplankyti vaikų, palikti dovanų buvo atvykęs 2016-ųjų gruodžio 24-osios vakare. Vyras esą elgėsi normaliai, tik jo kelnės buvusios kruvinos, todėl ji jas išskalbė. Pradėjus klausinėti, kas nutiko, D. Milašius esą pasakė, kad „prisidirbo“, kad gali uždaryti į kalėjimą, minėjo, jog tikisi, kad neužmušė, kad tas žmogus gyvas, kad viskas bus gerai. Moteris taip pat nurodė, kad iš D. Milašiaus sugyventinės už penkis eurus nusipirko sidabrinės spalvos fotoaparatą „Canon“.
Bausmės
Taigi, išnagrinėjęs visą surinktą medžiagą, teismas E. Milašauską pripažino kaltu dėl nužudymo ir apiplėšimo bei paskyrė jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiolikai metų, ją atliekant pataisos namuose.
Dėl tų pačių nusikalstamų veikų padarymo teisiamam D. Milašiui teismas skyrė keturiolika metų ir tris mėnesius nelaisvės pataisos namuose.
V. Jonaičiui už plėšimą teismas atseikėjo trejus metus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikotarpiui. Vyras įpareigotas visą šį laikotarpį dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Jam paskirta per metus sumokėti 451,91 euro įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
R. Surbliui už vogto daikto įsigijimą, žinant, kad jis gautas nusikalstamu būdu, uostamiesčio teisėjų kolegija paskyrė vienerių metų laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams. Visą šį laikotarpį vyras įpareigotas dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Jam taip pat į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per metus reikia sumokėti 376,60 euro įmoką.
Nukentėjusioji R. D. pateikė civilinį ieškinį dėl 3 006 eurų turtinei ir
50 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Kadangi draudimo bendrovė moteriai atlygino 2 810 eurų turtinės žalos. Tad E. Milašauskas, D. Milašius ir V. Jonaitis griežpelkiškei solidariai turės atlyginti 196 eurų turtinę žalą. R. D. prašytą 50 000 eurų neturtinę žalą teismas sumažino iki 20 000 eurų. Ją solidariai atlyginti priteista E. Milašauskui ir D. Milašiui.
Kiti nukentėjusieji civilinių ieškinių nereiškė.
Iš visų keturių teisiamųjų solidariai valstybės naudai priteista ir 60,45 euro proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
