Lapkričio 21-oji buvo ta diena, kai Plungės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto nariams kontrolierė Danutė Jarašiūnienė pateikė išvadas dėl Savivaldybės administracijos lėšų panaudojimo teisinėms paslaugoms. Auditas atliktas šio komiteto pageidavimu.
Valandinis įkainis išaugo
Kaip kalbėjo Savivaldybės kontrolierė D. Jarašiūnienė, gavusi pavedimą visų pirma išsikėlė audito tikslus, kuriuos turėtų apžvelgti ataskaitoje: įvertinti teisinių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarką; įvertinti, kiek ir kokioms teisinėms paslaugoms buvo panaudotos Savivaldybės biudžeto lėšos; įvardyti bylas ir teisines paslaugas bei joms išleistas sumas; nurodyti paslaugų valandinius įkainius. Tikrinimo laikotarpis – praėję metai.
Savivaldybės administracija su advokatų profesine bendrija „Magnusson ir partneriai“ jau yra sudariusi dvi sutartis. Pirmoji buvo pasirašyta 2014-ųjų lapkričio mėnesį ir tęsėsi iki praėjusių metų gegužės. Kita sutartis pasirašyta pernai gegužės mėnesį. Kontrolierė atkreipė dėmesį, kad senoje sutartyje advokatų profesinei bendrijai už suteiktas teisines paslaugas buvo numatytas 59,58 euro (su PVM) valandinis atlygis, naujoje sutartyje – jau 70 eurų (su PVM).
Aiškumo mažai
D. Jarašiūnienė pabrėžė, kad buvo sunku nustatyti, kokiais klausimais teiktos teisinės paslaugos, nes nepateikti dokumentai, kuriuose tai atsispindėtų. Ji pažymėjo ir tai, kad vykdant auditą nebuvo pristatyta jokių dokumentų, kas turi teisę kreiptis į advokatų bendriją, nors ant ataskaitų dažniausiai pasirašydavo Savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Vytautas Tumas arba Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jūratė Garčinskaitė.
Pasak kontrolierės, kreipiantis į teisininkus dažniausiai susirašinėjama elektroniniu paštu. Tiesa, sutartyje numatyta, kad užsakovas gali kreiptis raštu, žodžiu ir kitais būdais. „Negalėjome įsitikinti, ar visi prašymai buvo reikalingi ir gynė viešąjį interesą“, – teigė specialistė.
Praėjusiais metais „Magnusson ir partneriams“ iš biudžeto lėšų sumokėta 46 386,78 euro. Už atstovavimą teismuose – per 22 000 eurų, už teisines konsultacijas – per 24 000 eurų.
Į rekomendacijas D. Jarašiūnienė įrašė, jog užduotys turėtų būti teikiamos raštu, atsakymai taip pat raštu. Dar viena rekomendacija – sukonkretinti, kas turi teisę kreiptis į teisininkus.
Pasiteisinimai
„Skaičiai įspūdingi. Savivaldybė niekada nėra tiek išleidusi teisinėms paslaugoms. Iš šalies matyti, kad didieji projektai stringa. Kažkoks privatus pasikalbėjimas, kuris brangiai kainuoja“, – savo pastebėjimus išdėstė komiteto pirmininkė Asta Beierle Eigirdienė.
Apsiginti teko V. Tumui. Anot jo, nuo 2014 metų, kai buvo pasirašyta pirmoji sutartis, iki praėjusių metų gegužės paslaugų kainos išaugo. O paskelbus viešą konkursą „Magnusson ir partneriai“ pasiūlė mažiausią kainą.
Kalbėdamas apie konsultacijas, Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Viešųjų pirkimų įstatymas. Todėl didžioji dalis konsultacijų su teisininkais ir buvo, kaip taikyti naujojo įstatymo nuostatas. Šiais metais šioms paslaugoms, pasak V. Tumo, išleista jau mažiau. Jo manymu, Savivaldybės teisininkai turi daug kitokių darbų, o atstovauti rimtuose teismuose turi rimti teisininkai, kurie specializuojasi siaurose srityse.
Dėl to, kad dokumentai nekeliami į dokumentų valdymo programą „Kontora“, skyriaus vedėjas taip pat turėjo savo nuomonę. „Viešos prieigos prie dokumentų būti negali. Bet koks nutekėjimas gali pakenkti“, – paaiškino V. Tumas. O dėl tvarkos nebuvimo, anot kalbėjusiojo, tai nė karto į teisininkus nebuvo kreiptasi be vadovybės žinios.
Kiti pastebėjimai
„Todėl ir turėtų būti raštas, kam pavedama kreiptis. Nėra nė vieno rašto. Tai nėra asmeniniai pinigai“, – priekaištavo buvusiam kolegai D. Jarašiūnienė ir klausė: „Kaip įsitikinote, kad sugaišo tiek laiko, kiek nurodoma?“ V. Tumo teigimu, to patikrinti neįmanoma, be to, esą buvo atmesta ne viena pateikta ataskaita dėl per ilgai sugaišto laiko ar didelio atlygio.
„Savivaldybė privalo turėti bent dvi sutartis. Jei ta pati kontora konsultuoja dėl pirkimo sąlygų ir atstovauja pirkimuose dalyvaujančiai bendrovei, ruošia dokumentus ir pirkėjui, ir pardavėjui – absurdo teatras“, – savo poziciją išdėstė komiteto narys Robertas Endrikas.
Politiko kolegei Dainai Martišienei taip pat kėlė abejonių, kokio lygio buvo konsultacijos dėl viešųjų pirkimų, jei jie vis tiek stringa.
„Tie žodiniai pasikalbėjimai nesuprantami. Dėl 2 000 eurų, kai kas nors prašo duoti, svarstome, diskutuojame, o čia bac – mokame 20 000 eurų už telefono pokalbius“, – reziumavo A. Beierle Eigirdienė.
Galiausiai V. Tumas sutiko, kad tvarką pasitvirtinti tikrai reikėtų.