Viename dienraštyje už akies užkliuvo „įsukanti“ priešrinkiminė karikatūra, o po ja užrašas: „Tai ne tornadas, tai – rinkimų durnadas“. Išties taikliai pasakyta – reikia pripažinti, kad visi mes dabar į kažkokį „durnadą“ įsukti: už vieno skverno tempia referendumas (su gana griežta nuoroda sakyti TAIP savo elektrinei), už kito – Seimo rinkimai su aštuoniolikos partijų pasiūla.
„Durnadas“ suka visus: it vijurkai dabartiniai seimūnai, bijantys netekti sotaus Seimo nario duonos kąsnio, nuo jų neatsilieka ir tūkstančiai naujokų, taip pat norinčių Seiman patekti. Neišvengiamai sukasi ir rinkėjas, iš kiekvieno kandidato gaunantis po „puokštę“ gražių pažadų, nuolankumo ir saldumo. Viso to, kas išsyk po rinkimų „išnyksta kaip dūmas, neblaškomas vėjo“…
Štai ir Plungėje turim vienuolika kandidatų (ir tai tik vienmandatininkai). Kurį rinktis? Asmeniškai aš pabandžiau pasirinkti atmetimo būdu: tas – gudrus lapinas, anas – savanaudis, trečiasis – per kvailas, kad norėčiau matyti jį Seime, ketvirtas – svetimas ir plungiškiai jam nerūpės… Ir taip atmetimo būdu atmečiau visus. Už ką balsuosiu? Dar nežinau. Nepasisprendžiau ir antruoju klausimu – TAIP ar NE tarti atominei elektrinei. Nes nežinau, kaip čia mums, Lietuvai, būtų geriau. Manau, „pagūglinsiu“ – gal tai padės mintyse taškelius sudėlioti.
Jei klausysim Prezidentės Dalios Grybauskaitės, ji agituoja nebalsuoti už „Sąjungą TAIP“, socialdemokratus ir „darbiečius“. Priežastis – Prezidentei nepatinka šių partijų atstovų politika dėl šilumos kainų. Tiesa, iki šiol buvo įprasta, kad šalies vadovas viešai nesikiša į Seimo rinkimų kampaniją ir neagituoja rinkėjų. Tačiau ji to, kas įprasta, nepaisė ir prabilo.
Prezidentė pasisakė, o štai pramonės, verslo magnatų balsas dangun nebeeina. Anksčiau verslo įmonės pafinansuodavo politines partijas, o kartu ir savo pageidavimus išsakydavo. Nuo šių metų įstatymas draudžia juridiniams asmenims remti politines partijas, o tai reiškia, jog verslas nebeteko „magiškų“ galių paveikti politikus.
Iš rinkimų „durnado“ nusileidus ant žemės, norisi žvilgterėti į piniginės reikalus. Juk mėnesio vidurys – algų mokėjimo metas. O jos šį mėnesį… net 50 litų didesnės (ir tai – „popieriuje“). Ar jaučiatės turtingesni, ar esate dėkingi už tai valdžiai? Tarsi girdžiu jūsų atsakymą: už ką čia dėkoti… Taip, tauta dėkinga kažkodėl nesijaučia ir nedžiūgauja, girdėdama finansų ministrės Ingridos Šimonytės prognozes, kad 2014-2015 metais algos didės. Tiesa, šalia šios naujienos išsyk skamba ir kita – kartu augs ir kainos. Taigi ir po tų poros metų džiaugtis nebus kuo. Juolab kad neaišku, keli dar Lietuvos miestai iki tų 2014-ųjų bus emigravę užsienin.