Plungės socialinių paslaugų centras vasario 14 dieną pasitiko savo veiklos 20-metį. „Tarpusavyje pajuokaujame, kad ta diena – Šv. Valentino diena – turbūt buvo pasirinkta ne be reikalo, nes be meilės mūsų darbe nieko nebūtų“, – pažymėjo šios įstaigos direktorė Odeta Misiūnienė.
– Plungės socialinių paslaugų centras darbą pradėjo prieš 20 metų gana išskirtinę dieną, vasario 14-ąją. Kokia ši diena buvo jūsų įstaigai šiemet?
– Taip, įstaiga yra registruota 2003 metų vasario 14 dieną, tuomet direktorius buvo Evaldas Simutis. Kodėl tokią dieną, gal reiktų jo klausti. Sakome, kad ta diena yra simbolinė mums, nes visa mūsų centro veikla be meilės negalėtų būti daroma. Dėl to, kad visos paslaugos yra teikiamos iš žmogaus žmogui. Net ir mūsų įstaigos logotipas yra iš rankyčių sudėta širdelė.
Kitas dalykas – dabar gyvename tokiu laiku, kai svarbūs tampa socialiniai tinklai, bendravimas per nuotolį, nebėra to paprasto kalbėjimosi su žmogumi, kas, ypač vyresniems, yra labai svarbu. Trūksta gyvo bendravimo, žmogaus prisilietimo, gerumo – tie visi dalykai žmogui yra reikalingi. Ypač tai pastebime teikdami pagalbos į namus paslaugą savo klientams.
– Kaip keitėsi įstaigos veikla per šiuos du dešimtmečius?
– Veiklą Plungės socialinių paslaugų centras pradėjo nuo labdaros valgyklos darbo organizavimo. Taip pat nuo pat pradžių įstaigoje veikė Dienos centras, kuris teikė pagalbą asmenims su negalia, buvo teikiama pagalba į namus senyvo amžiaus žmonėms. Vakar lankiausi Dienos centre, pasveikinome keturis lankytojus, kurie centrą lanko visus šiuos 20 metų. Kaip aš sakau, senstame kartu.
Vėliau Plungės socialinių paslaugų centro paslaugų spektras didėjo, darbo funkcijų daugėjo. Tiesa, prieš dešimt metų, kai pradėjau vadovauti įstaigai, labdaros valgykla kurį laiką neveikė – nebuvo pinigų. Norėjau, kad ji vėl pradėtų darbą. Teko ieškoti rėmėjų. Vieno verslininko dėka pavyko atgaivinti veiklą, vėliau grąžintas ir finansavimas. Labdaros valgykla veikia iki šiol, ir tai labai naudinga paslauga, turime išties nemažai lankytojų.
Viena iš mūsų funkcijų – ir paramos, gaunamos iš Europos Sąjungos fondų, dalijimas. Nuo praėjusių metų vasario mums buvo pavesta rūpintis ukrainiečiams suaukotų maisto produktų paskirstymu ir dalijimu. Paslauga ir šiandien dar yra teikiama, vis dar turime atvykstančių pabėgėlių. Beje, po savo įstaigos stogu buvome priglaudę vieną mamą iš Ukrainos su keturiais vaikais. Ji jau išvyko atgal į tėvynę.
– Plungės socialinių paslaugų centrui prieš keletą metų buvo patikėta dar viena svarbi funkcija – be tėvų globos likusių vaikų priežiūra.
– Taip, mes turime Bendruomeninius vaikų globos namus. Šios paslaugos prijungtos prieš keletą metų: vykdant vaikų globos namų pertvarką buvo nuspręsta būtent mūsų centrui perleisti rūpinimąsi šiais vaikais. Šiuo metu Bendruomeniniuose vaikų globos namuose įsikūrę 7 vaikai (kai funkcijas perėmėme, vaikų namuose buvo 30 vaikų). Mažiausias yra 7 metų. Pas mūsų budinčią globotoją yra apgyvendintas 2 metų berniukas. Šiuo metu turime 2 budinčias globotojas, pas kurias iki metų ar pusantrų galima apgyvendinti iš krizę šeimoje patiriančių tėvų paimamus vaikus. Jei per tą laiką tėvai nesusitvarko, vaikai pereina nuolatinėn globon pas mus į bendruomeninius namus.
– Ar sudėtinga buvo perimti vaikų namų funkcijas?
– Prisipažinsiu, nebuvo didelio noro imtis šios funkcijos. Nors aš labai mėgstu darbą su vaikais, turiu socialinės pedagogikos išsilavinimą, esu daug metų dirbusi mokykloje. Gąsdino ne pats darbas su vaikais, o tai, kad perėmus vaikų globos klausimus labai išsiplės mūsų įstaigos teikiamų paslaugų spektras. Labai daug paslaugų reiškia ir ypatingą atsakomybę… Kai 2013 metų liepą čia pradėjau dirbti, buvo 30 darbuotojų, o šią dieną, įvykdžius vaikų globos namų pertvarką, – jau 106 darbuotojai. Nėra lengva dirbti, nes nesinori dirbti kiekybiškai, norisi kokybiškai, o kai tavęs reikia kiekviename padalinyje, o darbas su vaikais išvis reiškia darbą visą parą. Vaikų namų prijungimas tikrai buvo sunkus, bet palaipsniui visus iššūkius įveikėme, su viskuo susitvarkėme.
Šiuo metu buvusiame Plungės vaikų namų pastate esame įkūrę Globos centrą, čia veikia Moterų krizių centras, kuriame galime apgyvendinti mamas, kurios patiria krizę šeimoje, su vaikais. Jos pačios gali rūpintis vaikais. Dabar čia gyvena 5 mamos su 10 vaikų. Džiaugiamės, kad, Plungės rajono savivaldybei skyrus lėšų, galime atnaujinti šio centro patalpas ir taip suteikti geresnes sąlygas.
Taip pat sudarėme sąlygas apsigyventi ir mūsų bendruomeninių namų jaunuoliams, sulaukusiems 18 metų. Savo iniciatyva pradėjome teikti palydėjimo paslaugą, kadangi tikrai ne visi sulaukę pilnametystės vaikai iškart tampa suaugę ir socialiai atsakingi. Naudodamiesi šia paslauga jaunuoliai turi mokytis arba dirbti – taip leidžiame jiems pasiruošti savarankiškam gyvenimui. Turime puikių pavyzdžių, kad pasinaudoję palydėjimo paslauga mūsų jaunuoliai vėliau išėjo gyventi savarankiškai.
– Kokie Plungės socialinių paslaugų centro planai ir lūkesčiai?
– Plėsti savo teikiamų paslaugų rato nebenorėtume – pakanka jau turimų funkcijų, tad kiek su nerimu laukiame sprendimų, kurie bus priimti įkūrus grupinio gyvenimo namus Plungėje, kurių statybos jau pradėtos. Tačiau turime tikslą ir toliau dalyvauti savo vykdomoje projektinėje veikloje, tęsti integralios pagalbos namuose paslaugą, kuriai įgyvendinti esame gavę 600 tūkst. eurų. Norėtųsi sėkmingai tęsti Globos centro veiklą. Pagrindinis mūsų tikslas ir toliau būtų būtent paslaugų tęstinumas ir jų kokybės gerinimas. Galbūt matytume ateityje galimybę kažkam kitam perleisti europinės paramos maisto produktais dalijimą.
Smagu, kad yra tokios progos kaip jubiliejai, o mūsų gimtadienis – tai ir darbuotojų, ir klientų šventė. O kalbant apie ateitį labai toli žiūrėti nesinorėtų, nes dabar kaip niekad visi suvokiame laikinumą ir neužtikrintumą, kai vieną dieną viskas puiku, o kitą – karas kieme… Tad džiaukimės tuo, ką turime, o turime daug. Jei dirbame sąžiningai, viskas dažniausiai yra gerai.
