Oho! Rinkliava už šiukšles augs dvigubai ir net daugiau

Lapkričio 15-ąją kartu posėdžiavę Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir Vietos ūkio ir ekologijos komitetai kone dvi valandas sugaišo ties dviem su šiukšlių tvarkymu susijusiais klausimais. Politikams pateikti keli nemenkos apimties ir gana sudėtingi dokumentai, kurių esmė – kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą iš vienanarės keičiama į dvinarę, o svarbiausia, kad ji solidžiai didėja. Pamatę uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro ir šią įmonę konsultavusios UAB „Smart Continent LT“ paruoštą naujų kainų projektą komitetų nariai net pakraupo. Taigi ką jau bekalbėti apie paprastus mirtinguosius, gyvenančius iš minimalių algų ar pensijų.

Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Rimantas Adomaitis ir UAB „Smart Continent LT“ konsultantas Karolis Bliabas posėdžiautojams pateikė du dokumentus: Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką ir Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Be to, komitetai apžvelgė 2017 metų regioninės atliekų tvarkymo sistemos sąmatą.
Šių metų balandžio mėnesį Vyriausybė išleido nutarimą, kuriuo patvirtino naujos redakcijos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio taisykles. Tuo pačiu nutarimu savivaldybėms rekomenduota pasitvirtinti šio mokesčio dydžio nustatymo metodikas, o nustatytus naujus jo dydžius taikyti nuo 2017 metų sausio 1-osios. TRATC-as taip ir padarė: nusisamdė konsultantų įmonę „Smart Continent LT“, paruošė minėtąją metodiką ir nuostatus ir teikia juos svarstyti Rietavo, Plungės, Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybių taryboms.
Kaip minėjo R. Adomaitis, šiukšlių tvarkymas ankstesniais ir šiais metais gerokai skiriasi. Esmė tai, kad iki 2016-ųjų visos atliekos keliaudavo į Jėrubaičių sąvartyno kaupus. Toks tvarkymo būdas nebuvo itin brangus. O štai nuo šių metų šiukšlės sąvartyne nebekaupiamos, jos vežamos į šalia pastatytą UAB „Veistas“ eksploatuojamą mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) fabriką, kur rūšiuojamos ir perdirbamos. „2016 metais į sąvartyną nepateko nė viena neapdorotų atliekų tona. Viskas keliavo į MBA, bet už viską teko mokėti“, –
pasakojo direktorius.
TRATC-as bendrovei „Veistas“ už tonos šiukšlių apdorojimą sumoka 26 eurus, tad iš 41 euro vartų mokesčio įmonei belieka apie 15 eurų. Kadangi į MBA keliavo visos atliekos, TRATC-as „Veistui“ paklojo nemenkus pinigus ir to, ką gavo iš savivaldybių, neužteko. Tad užgyveno apie 500 tūkstančių eurų skolą. Akivaizdu, kad situacija kartosis ir 2017-aisiais: „Veistas“ apdoros visas šiukšles, teks jam už tai mokėti, o turimų pinigų nepakaks. Vadinasi, reikia didinti vartų mokestį, o tai reiškia viena – kelti rinkliavą. „Atiduodami atliekas perdirbėjui, mes neteršiame aplinkos ir taupome žemę – nebereikia plėsti sąvartyno. Juolab kad tokios plėtros Europos Sąjunga netoleruoja ir nefinansuoja. Taigi tektų mokėti iš savo kišenės. Todėl mes už tai, kad šiukšlės būtų perdirbamos“, – sakė R. Adomaitis.
TRATC-as pageidauja, kad iki šiol galiojusi vienanarė rinkliava būtų pakeista į dvinarę, kurią sudarytų dvi dalys: pastovioji ir kintamoji. Pastoviąją dalį turės mokėti visi be išimčių, o štai kintamoji vieniems bus didesnė, kitiems mažesnė, atsižvelgiant į įvairius parametrus: gyventojų skaičių, konteinerių ištuštinimo dažnį, patalpų paskirtį, plotą.
Priminsime, kad iki šiol gyvenantieji individualiuose namuose mieste už atliekų tvarkymą kasmet mokėjo 61,40 euro, kaimuose – 30,70. Plungėje esančių daugiabučių gyventojai – 46,92, kitose rajono vietovėse – 30,70. Gyvenantieji sodininkų bendrijose – 30,70 euro, jei negyveno, bet sklypas su pastatais ir turi nuolatinį elektros įvadą, – 15,35.
Kitų patalpų (ne gyvenamųjų) savininkai ir valdytojai mokėjo skirtingai – mokėtojai diferencijuoti pagal patalpų paskirtį (administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo ir kt.) ir plotą.
Jei bus patvirtinta naujoji metodika ir rinkliavos dydžiai, mokėsime kur kas brangiau. Gyvenantiesiems individualiuose namuose mieste vien pastovioji mokesčio dalis bus 63 eurai. Kintamoji priklausys nuo turimo konteinerio dydžio. Jei konteineris 120 l talpos, už kiekvieną ištuštinimą mokėsime po 1 eurą, jei 240 l – po 2 eurus. Taigi jei gyvenate individualiame name, turite 240 l konteinerį ir išstumsite jį kiekvieną savaitę (metai turi 52 savaites), vadinasi, per metus mokėsite… apie 167 eurus! 120 l konteineris atsieis pigiau – apie 115 eurų per metus.
Gyvenantieji individualiuose namuose kaimuose mokės kiek pigiau: pastovioji rinkliavos dalis – 56 eurai, už kiekvieną konteinerio ištuštinimą – po 0,8 euro (120 l) ir 1,70 euro (240 l).
Mieste esančių daugiabučių gyventojai mokės 47 eurų pastoviąją dalį ir dar po 8,60 euro už kiekvieną buto gyventoją. Taigi keturių asmenų šeima per metus paklos 81,40 euro. Kaimo daugiabučių gyventojai mokės 40 eurų plius po 7,80 euro už kiekvieną buto gyventoją.
Kitų patalpų savininkai ir valdytojai už šiukšles mokės pagal paskirtį ir plotą.
Kaip aiškino K. Bliabas, skaičiuojant rinkliavos dydžius vertinta daug dalykų: koks šiukšlių srautas atkeliauja iš savivaldybės teritorijos, kiek TRATC-as išleidžia toms šiukšlėms transportuoti, sutvarkyti ir t. t. „Iš visų turimų skaičių išvedame vieną – kiek TRATC-ui kainuoja sutvarkyti vieną toną atliekų. Kadangi šiemet įmonė turi 500 tūkstančių eurų nuostolį, vadinasi, dabartinis mokestis nepakankamas“, – kalbėjo „Smart Continent LT“ atstovas.
Komitetų narius ypač sudomino vienas parametras – atliekų surinkimo norma. Tad domėtasi, kaip ta norma nustatyta, ar buvo atliekamas tyrimas, kiek šiukšlių sukaupia individualių ir daugiabučių namų gyventojai, miestiečiai ir kaimiečiai. Anot K. Bliabo, toks tyrimas nebuvo daromas. Pirma dėl to, kad trunka apie metus, antra – nes labai brangus, todėl vadovautasi kitose savivaldybėse nustatytomis normomis.
„Jei per metus užgyvenote 500 tūkstančių eurų skolą, kurią padengti planuojate per trejus metus, mano skaičiavimu, rinkliava turėtų didėti apie 20 procentų. Bet ji kažkodėl auga dvigubai ir net daugiau. Šito niekaip
nesuprantu“, – piktinosi Vietos ūkio ir ekologijos komiteto narys Robertas Endrikas. To paties komiteto pirmininkas Tomas Raudys teigė nesuvokiąs, kodėl miesto ir kaimo gyventojai moka skirtingai, ar kaimuose mažiau šiukšlių prikaupiama. R. Endrikas juokaudamas atsakė: „Na, taip, mažiau. Nes, pavyzdžiui, „bundelį“ ne į šiukšlinę, o į „prūdą“ meta.“
Konstatavę, kad šiukšlės taps auksinės, komitetų nariai dar pasiteiravo, ar yra bent viena grupė (tarp fizinių ir juridinių asmenų), kuriai mokestis mažėtų. Paaiškėjo, kad ne – visi mokėsime gerokai daugiau nei iki šiol. „Akivaizdu, kad šiukšlės, narkotikai ir prostitucija – geriausi bizniai“, – reziumavo Romas Remėza.
Nutarus, kad dėl šių sprendimų dar kyla daug klausimų ir neaiškumų, nuspręsta Savivaldybės tarybai klausimo kol kas neteikti. Pasak politikų, jiems reikia laiko viską išanalizuoti, o metodikos ir nuostatų rengėjams siūlyta pakoreguoti dokumentus, patikslinus TRATC-o sąnaudas, įvertinus juridinių asmenų sukaupiamų komunalinių atliekų kiekius ir kt.
TRATC-o direktorius ir konsultantų įmonės atstovas sakė, kad sprendimą nebūtina priimti lapkritį, bus gerai ir gruodį, tad laiko namų darbams atlikti dar yra. Ar pakoregavus dokumentus mažės rinkliava? Menka tikimybė…