Ketvirtadienį į posėdį susirinkę Savivaldybės tarybos nariai į savo darbotvarkę buvo įtraukę tik 22 klausimus, tad, atrodo, galėjo greitai ir konstruktyviai juos įveikti. Deja, darbas nėjo lyg sviestu pateptas – valdantieji ir opozicija vis apsižodžiaudavo, vieni kitiems replikavo, prieštaravo. Nesutarimai prasidėjo nuo pat pirmojo klausimo, kuomet Taryba svarstė savo šių metų veiklos planą.
Veiklos planas
Savivaldybės taryba metų pradžioje sudaro ir pasitvirtina savo veiklos planą – kokias temas reikėtų aptarti, paanalizuoti kiekvieną mėnesį. Šiemet, jei tik pavyks, planuojama aptarti švietimo įstaigų veiklą ir perspektyvas, išklausyti Savivaldybės administracijos direktoriaus ir mero 2013 metų ataskaitas, paanalizuoti Plungės rajono greitosios medicinos pagalbos veiklą, socialinių pašalpų administravimą, pakalbėti apie UAB „Plungės autobusų parkas“ problemas, fizinį lavinimą rajono mokyklose, metų viduryje – paanalizuoti, kaip vykdomas biudžeto planas, be to, Taryba tikisi informacijos apie centralizuotą šilumos tiekimą, Plungės sporto ir rekreacijos centro, Plungės kultūros centro veiklą, vandentvarkos projektus. Metų pabaigoje planuojamas 2015-ųjų biudžeto aptarimas.
Aptarinėjant veiklos planą, netrūko erzelynės – vieni siūlė planą papildyti, kiti – pakeisti temų aptarimo datas, treti pataisymams nepritarė – esą pasiūlymus ir korekcijas teikti reikėjo, kai planas buvo rengiamas. Politikams įsipykus, taikyti bandė Audrius Misiūnas: „Gal jau nebesipykim. Užmirškim, kas buvo prieš du mėnesius (tada opozicija išreiškė nepasitikėjimą meru ir siekė jį nuversti – aut. past.) ir darykim, ką turim daryti. Apskritai, kam mes čia ir reikalingi, jei valdantieji jau nebeleidžia nei paklausti, nei siūlymų teikti.“
Nors politikai dėl veiklos plano ir ginčijosi, jis vis dėlto patvirtintas.
„Viskas, ką išklojo Klišonis, – demagogija“
Opozicijos ir valdančiųjų nuomonės kirtosi ir tvirtinant naują mokesčio už vaikų išlaikymą Plungės rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose-darželiuose ir Kulių vidurinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupėje tvarką. Mat pagal naująją tvarką „nurėžiama“ dalis lengvatų, kurias gaudavo ikimokyklinukų tėvai.
Dabar vienintelis kriterijus lengvatai gauti – tėvų pajamos. Tai yra, nuo mokesčio už vaikų maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, mokyklose-darželiuose ir ikimokyklinį ugdymą teikiančiose bendrojo ugdymo mokyklose atleidžiamos šeimos, gaunančios socialinę pašalpą. Ši tvarka įsigalios nuo vasario 1 dienos.
Iki šiol tik 50 proc. už ikimokyklinukų maitinimą mokėjo vaikų, lankančių lopšelio-darželio „Pasaka“ specialiojo ugdymo grupę, tėvai. 50 proc. lengvata buvo taikoma ir kitais atvejais: kai vaiko abu tėvai arba motina (tėvas), viena (-as) auginanti(-is)
vaiką, neturi darbo; vaikas turi tik vieną iš tėvų; šeima augina tris ir daugiau vaikų; vaikas auga mokinių ar studentų šeimoje, kurioje bent vienas iš tėvų mokosi dieniniame skyriuje; tėvas ar motina atlieka tikrąją karo tarnybą. Naujoji tvarka nebenumato išvardytųjų lengvatų.
„Jaunų šeimų Lietuvoje ir taip mažėja. Taigi prieš priimdami tokį sprendimą, turėtume pagalvoti, ar tinkamu būdu taupome. Juk atimdami lengvatas, nuskriausime šeimas. Sprendimas, kuris dabar siūlomas, sunkiai suvokiamas“, – kalbėjo opozicijos atstovas Audrius Klišonis.
Jam išsyk replikavo Elvyra Valerija Lapukienė: „Viskas, ką išklojo Klišonis, – demagogija. Jo argumentacija – iš piršto laužta. Manau, tėvų pajamos – pats teisingiausias kriterijus. Kodėl, tarkim, kariškis už vaiko maitinimą gali nemokėti, o policininkas turi mokėti.“
Balsuojant dėl naujosios tvarkos, 6 politikai pasisakė prieš, 3 susilaikė, 14 buvo už pataisymus.
Priedai – kaip ir pernai
Nemažai diskusijų kilo ir svarstant, kokių priedų prie tarnybinių atlyginimų nusipelnė socialinių įstaigų vadovai. 2013 metais Vaikų globos namų direktorė Genovaitė Ūsienė ir Trumpalaikės globos namų direktorius Gintaras Armalis gaudavo 20 proc. tarnybinės algos dydžio priedus. Neseniai dirbti pradėjusiai Socialinių paslaugų centro direktorei Odetai Misiūnienei priedas nebuvo skirtas.
Šiemet siūlyta visų trijų socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovams skirti vienodus priedus – 30 proc. nuo tarnybinio atlyginimo. Valdantieji siūlė viską palikti taip, kaip buvo pernai: G. Ūsienei ir G. Armaliui – 20 proc., O. Misiūnienei – nieko. Anot opozicijos atstovų, Socialinių paslaugų centro vadovė dirba tokį pat darbą, kaip ir kitų įstaigų direktoriai, tad nelogiška dviem skirti, o trečiajai – ne.
Valdantieji neatlyžo – priedus paliko tokius, kokie buvo, bet pasiūlė kompromisą – O. Misiūnienės priedo klausimą apsvarstyti balandį, kai Tarybai bus pateikti visų įstaigų ir įmonių veiklos rezultatai. Esą jei Socialinių paslaugų centras dirbs gerai, tai ir dėl priedo bus galima pagalvoti.
„29 tūkstančiai – tai ne 76 tūkstančiai“
Aptariant pralaidos Paprūdžio skersgatvyje remonto klausimą, prisiminta, kad šiam darbui atlikti buvo surengti keli konkursai. Iš pradžių viena įmonė pralaidą siūlėsi suremontuoti už 35 tūkst. Lt. Savivaldybės taryba, Robertui Endrikui paagitavus, kad 35 tūkstančiai – per didelė suma, nutarė skirti 20 tūkst. Lt. Tačiau konkursų metu kainos tik augo – 50 tūkst. Lt, 76 tūkst. Lt. Visi pasiūlymai Savivaldybei buvo per brangūs, kol galų gale UAB „R2K“ iš Klaipėdos pasisiūlė dirbti už 29 tūkst. Lt.
Dabar Taryba svarstė – sudaryti sutartį su UAB „R2K“ ar ne. „Ką norit, tą sakykit, bet 29 tūkstančiai – tai ne 76, ne 50 ir ne 35 tūkstančiai. Dabar jau pritariu, kad sutartį sudaryti galima“, – sakė R. Endrikas.
Apie naftos gręžinį
Tarybos posėdžio pabaigoje sulaukta svečių – UAB „Manifoldas“ ir UAB „Sweco Lietuva“ atstovai pristatė sumanymą Kulių seniūnijos Mižuikių kaimo teritorijoje statyti naftos gręžinį („Plungė“ apie tai rašė sausio 14 d. straipsnyje „Kulių seniūnijoje – dar vienas naftos gręžinys“). Tiesa, kol kas gręžinys dar nestatomas, pradėta tik Poveikio aplinkai vertinimo procedūra. Kaip sakė UAB „LOTOS Geonafta“, kuriai priklauso UAB „Manifoldas“, atstovė Žaneta Venskavičienė, įmonė laikosi viešumo politikos, užtat ir Savivaldybę, ir visuomenę iš anksto informuoja apie savo planus.
Posėdyje dalyvavo ir kita pusė – nepritariantieji naftos aikštelės statybai. Mat sklypas, kuriame norima ją rengti, priklauso Europos aplinkosaugininkų saugomai teritorijai „Natura 2000“.
Kai kurie Tarybos nariai piktinosi, kad priversti klausytis to, kas jiems nepriklauso. Esą jokio Savivaldybės tarybos sprendimo šiuo atveju nereikia, tad ir informacija – bereikalinga. Kiti buvo priešingos nuomonės – reikia žinoti, kas vyksta savivaldybės teritorijoje. Juolab kad sumanymas – neeilinis – naftos gavybos aikštelės statyba.
Etikos komisijai – dar vienas raštas
„Plungė“ jau ne kartą rašė, kad Savivaldybės tarybos opozicija Etikos komisijai apskundė mero Albino Klimo, norėjusio išvykti į Krasnogorską, veiksmus.
Per šį Tarybos posėdį meras atsirevanšavo – Etikos komisijai apskundė opozicionierius. Anot mero, gruodžio 10 dieną Vietos ūkio ir ekologijos komitetas, nuvertęs R. Endriką, išsirinko naują pirmininką – Juozą Šlepetį. Pastarasis komiteto klausimus turėjo pristatyti gruodžio 19-ąją vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau tai daryti atsisakė. Komiteto pirmininko pavaduotojas Romas Remėza iš posėdžio jau buvo pasišalinęs, tad klausimus teko pristatyti R. Endrikui.
Meras A. Klimas Etikos komisijos teiraujasi, ar J. Šlepetis ir R. Remėza tokiais savo veiksmais nepažeidė Savivaldybės tarybos veiklos reglamento. Taip kad meras opozicijai skolingas neliko.
